Pentinų radiniai pietrytiniame Baltijos regione romėniškuoju ir tautų kraustymosi laikotarpiu – keletas pastabų
Tarp Wielbarko kultūrios kapų įkapių aptinkama pentinų, kuriuos galima skirti anuometiniam elitui. Šie pentinai formaliai nesiskiria nuo tų, kurie yra žinomi iš kitos Vidurio Europos Barbaricumo teritorijos. Tačiau galima pastebėti, kad atskiruose regionuse skiriasi kai kurių pentinų formų naudojimo laikas, jų morfologija ar gamybai naudota medžiaga. Šiai publikacijai keltas uždavinys – pasekti pentinų buvimą pietrytiniame Baltijos jūros baseino regione. Tam buvo atlikta tipologinė – chronologinė pagrindinių pentinų tipų Wielbarko kultūros kapų įkapėse ir rytinių šios kultūros kaimynų žemėse apžvalga. Buvo apžvelgta medžiaga, būdinga Bogaczewo, Dollkeimo-Kovrovo, sūduvių kultūrų kapų įkapėms, taip pat Olsztyno ir Elblągo grupių radiniams. Aptarta ir medžiaga, rasta Nemuno žemupio, Vakarų ir Centrinės Lietuvos kultūrinėse srityse.
Pietrytinio Baltijos pakraščio pentinų formos yra labai įvairios. Čia aptinkama pentinų plokščiu pagrindu, su lankeliu, besibaigiančiu buoželėmis ar kabliukais, pentinų su įvairiomis kniedėmis. Atskirų pentinų tipų paplitimas įvairiose regiono srityse yra nevienodas. Įvairovės pavyzdys gali būti pentinai plokščiu pagrindu, retai aptinkami Wielbarko kultūroje ir faktiškai beveik nežinomi vakarų baltų kultūrose. Iš pateiktos medžiagos matyti Wielbarko kultūros įtaka rytiniams kaimynams, pasireiškusi, tarp kitko, bronzos naudojimu pentinams gaminti. Reikia taip pat pabrėžti, kad kai kurie baltų žemėse rasti pentinai nežinomi Wielbarko kultūroje. Tokiems priklauso kai kurie radiniai iš Dollkeimo-Kovrovo kultūros bei Lietuvos. Tarp Wielbarko kultūros radinių labai reti Romos provincijų tipo sukniedyti pentinai, kurie gana gausūs Dollkeimo-Kovrovo kultūros, Olsztyno ir Elblągo grupių paminkluose, taip pat Lietuvos teri-torijoje.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.