XIV a. paskutiniais dešimtmečiais dabartinio Vilniaus senamiesčio vakarinėje dalyje pradėjus kurtis Vokiečių miestui (katalikų pirklių ir amatininkų gyvenvietei), katalikų bendruomenė persikėlė į šią teritoriją. Čia dar iki 1387 m. buvo pastatyta Šv. Mikalojaus bažnyčia – pirmoji katalikiška bažnyčia senamiestyje, aplink kurią ir kūrėsi Vokiečių miestas. Tačiau be šių maldos namų katalikiškoje miesto dalyje buvo dar vieni – pranciškonų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia ir vienuolynas.
Šis vienuolynas yra laikomas seniausiu Vilniuje, tačiau tikslus jo, kaip ir bažnyčios statybos laikas nėra nustatytas. Trūkstant istorinių šaltinių ir tikslių datų, statyba skirtingų tyrėjų datuojama nuo XIV a. pirmos pusės iki XV a. pr., t.y. su 100 metų paklaida. Kai kurias naujas hipotezes dėl chronologijos ir ankstyviausio žmonių kūrimosi pobūdžio šioje vietoje leidžia iškelti archeologiniai tyrimai bažnyčios ir vienuolyno aplinkoje, vykdomi jau nuo 1993 m. Naujausi darbai čia vyko 2023 m., o jų metu atrasti objektai bei atlikti tarpdisciplininiai tyrimai (radiokarbono datavimas, archeobotaninių liekanų analizė, architektūriniai tyrimai) suteikė naujų duomenų apie teritorijos raidą. Straipsnyje aptariama pranciškonų bažnyčios ir vienuolyno teritorijos ankstyviausio apgyvendinimo chronologija ir pobūdis, remiantis turimais istoriniais šaltiniais ir archeologinių bei architektūrinių tyrimų duomenimis, įtraukiant naujausių tyrimų rezultatus.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.