Skaičiavimas veiksme: apie ankstyvąsias baltiškasias komputacines praktikas ir Artimųjų Rytų įtakos galimybę

Santrauka

Šiame straipsnyje teigiama, kad Pietryčių Baltijos regione ankstyvosios komputacinės praktikos atsirado kaip skaičiavimas veiksme, gestikuliuojant su įvairių formų ir dydžių molinėmis figūrėlėmis, ir galbūt buvo paveiktos Artimųjų Rytų skaičiavimo naudojant daiktus tradicijų. Siekiant pagrįsti šią hipotezę, keliamas skaičiavimo veiksme ontologinių pagrindų klausimas ir analizuojami relevantiški archeologinai duomenys. Tai atskleidžia, kad hilomorfistinė ontologija įpareigoja redukuoti skaičiavimą į intelektui priklausantį imanentinį gebėjimą, todėl tampa iššūkiu. Priešingai šiai redukcijai, siūloma reliacionistinė ontologija, kuri leidžia teigti, kad, nepaisant santykio dalyvių formuojamų apribojimų ar prieštaravimų, skaičiavimas taip pat iškyla veiksme – per techninę gestikuliaciją su daiktais. Remiantis šia reliacionistine perspektyva, Pietryčių Baltijos regiono molinių figūrėlių skaičiavimo paskirtis grindžiama analogijomis su Artimųjų Rytų skaičiavimo materialiais token’ais, sudarant dvikūgių, įgaubtų, diskų, miniatiūrinių indų, sferų, įrankių ir įvairių figūrėlių tipologiją. Tokį pagrindimą sutvirtina svarbus Nevieriškės įtvirtintoje gyvenvietėje aptiktas dvikūgių figūrėlių atvejis, kuris suteikia tiesioginį įrodymą apie figūrėlių potencialų skaičiavimo pobūdį. Be to, jei Pietryčių Baltijos regione molinės figūrėlės iš tiesų buvo naudojamos kaip skaičiavimo įrankiai, paveikti Artimųjų Rytų skaičiavimo naudojant daiktus tradicijų, tai remia svarstymą, kad Artimųjų Rytų skaičiavimo prototechnologijos galėjo plisti už jų ištakų geografinių ribų.