Gyvūnų kaulai, kauliniai dirbiniai ir kaulo apdirbimas įtvirtintose Sokiškių, Mineikiškių ir Garnių I gyvenvietėse šiaurės rytų Lietuvoje vėlyvajame bronzos amžiuje
Straipsnyje aptariami kaulo ir rago dirbiniai, rasti šiaurės rytų Lietuvos vėlyvojo bronzos amžiaus įtvirtintose gyvenvietėse. Kai kurių šio laikotarpio rytų Lietuvos įtvirtintų gyvenviečių – Narkūnų, Nevieriškės ir Kerelių – kaulo ir rago dirbiniai jau buvo analizuoti prieš keletą metų. Šioje publikacijoje pristatome dar trijų gyvenviečių dirbinius. Sokiškių, vienos iš šioje publikacijoje aptariamų gyvenviečių, archeologiniai kasinėjimai vyko XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje. O Mineikiškių ir Garnių I įtvirtintos gyvenvietės buvo tyrinėjamos pastaraisiais metais. Visų trijų šioje publikacijoje aptariamų gyvenviečių chronologija buvo patikslinta radiokarboninėmis AMS 14C datomis. Ruošiant šią publikaciją buvo ištirta apie pusšimtis iš kaulo, rago ir dantų pagamintų dirbinių. Tyrimų metu nustatėme, iš kokios medžiagos – kaulo, rago ar danties – pagaminti dirbiniai, kokios rūšies gyvūnų ir kokie kaulai naudoti. Tyrimai atskleidė, kad dauguma dirbinių buvo gaminami iš kaulų, o ragas ir dantys panaudoti tik keletu atvejų. Publikacijoje taip pat yra apžvelgiami dažniausiai pasitaikantys kaulinių dirbinių tipai, jų gamybos technologija, aptariama galima dirbinių paskirtis. Kaip paaiškėjo atlikus tyrimus, didžiausią dirbinių grupę sudarė kalteliai, gremžtukai, ylos ir ylos tipo dirbiniai, t. y. įrankiai, kurių didžioji dalis galėjo būti naudojami odoms apdirbti. Kita gausesnė dirbinių grupė – kauliniai smeigtukai, kurių gausa šiuo laikotarpiu liudija išaugusį smeigtukų poreikį drabužiams susegti. Į Sokiškių, Mineikiškių ir Garnių I gyvenviečių kaulo ir rago radinių kolekciją panašiausių dirbinių yra aptinkama rytų Latvijos ir šiaurės vakarų Baltarusijos įtvirtintose gyvenvietėse.