Marija Gimbutienė paskelbė tris fundamentalias monografijas, kuriose nagrinėjo neolito laikotarpio Europos religiją ir Didžiąją Deivę, kuri, jos nuomone, karaliavo neolito Europos gyventojų sakralinėje erdvėje. Archeologė manė, kad šiuolaikinės Europos civilizacijos ištakos yra ankstyvosiose neolitinėse žemdirbių visuomenėse, kurios egzistavo nuo VII iki III tūkstm. pr. Kr., ir tai ji pavadino terminu „Senoji Europa“. M. Gimbutienės manymu, Didžioji Triasmenė deivė yra sietina su „gimimo, auklėjimo, augimo, mirties ir atgimimo“ ciklu ir ji atliko dominuojantį ir visa apimantį vaidmenį Senosios Europos religijoje – „deivės religijoje“. Kukutenio-Tripolės kultūros tapybinės tradicijos analizė leidžia teigti, kad, be moteriškų personažų, tikriausiai deivių, ypač svarbi buvo Mėnulio simbolika, mėnulio ciklai ir sakraliniai vaizdiniai, susiję su Mėnulio semantiniu lauku.