Marija Alseikaitė-Gimbutienė (Gimbutas) (1921–1994) gimė ir užaugo Lietuvoje, gydytojų, mokslininkų, istorikų ir intelektualų šeimoje. Buvo atsidavusi lietuvių kalbos, tapatybės ir liaudies kultūros išsaugojimui. Ji studijavo archeologiją pas profesorių dr. Joną Puziną, kuris buvo pirmasis aukštuosius mokslus baigęs archeologas nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940). Jo sistemingi kursai Vytauto Didžiojo universitete Kaune ir Vilniaus universitete padėjo šios disciplinos mokslinį pagrindą. Marija Gimbutienė buvo atsidėjusi mokslui. Ji nuodugniai studijavo Rytų Europos archeologijos, baltų priešistorės, indoeuropiečių kalbotyros, etnologijos, istorijos, tautosakos, mitologijos ir Europos kalbų dalykus, kuriuos jai dėstė geriausi tų sričių Lietuvos mokslininkai. Ji dalyvavo etnografinėse ekspedicijose, jose rinko tautosaką ir kaimo moterų išsaugotus dainų žodžius. 1942 m. Vilniaus universitete įgijo magistro laipsnį apgynusi baigiamąjį darbą „Laidosena Lietuvoje geležies amžiuje“. 1946 m. Tiubingeno universitete Vokietijoje ji įgijo archeologijos daktaro laipsnį. 1949 m. Marija Gimbutienė emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. Savo mokslinių tyrimų ir rašymo metais Harvardo universitete, o vėliau dirbdama Europos archeologijos profesore Kalifornijos universitete Los Andžele, Marija Gimbutienė buvo pripažinta pasaulinio lygio Rytų Europos priešistorės ir indoeuropiečių bronzos amžiaus žinove.
Šiame straipsnyje pasakojama apie nuostabų Marijos Gimbutienės stambių knygų bei straipsnių rašymą ir pasiekimus moksle, kuriuos paskatino jos daugiadalykis išsilavinimas, įgytas Lietuvoje. Be to, aptariama jos dėmesys lietuvių liaudies simbolikai, kurganų hipotezės formuluotė ir kasinėjimai Pietryčių Europoje. Taip pat nagrinėjama jos skelbta Senosios Europos, kaip taikios, matrifokalinės, ne indoeuropietiškos civilizacijos, teorija, tarpdalykinė archeomitologijos formuluotė ir senovės žemės, kaip gyvybės šaltinio, garbinimo pripažinimas. Be viso to, šis straipsnis aprašo Marijos Gimbutienės sugrįžimą į Lietuvą metai prieš jos mirtį, kai jai buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas.