Lietuvoje dirbusių archeologų mėgėjų archyvinė medžiaga Varšuvos valstybiniame archeologijos muziejuje
Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus dokumentacijos skyriuje saugoma Michalo Eustachy Brensztejno, Marijos Butrymównos, Wandalino Szukiewicziaus, Juliano Talko-Hrynciewicziaus ir Antonio Zaborskio archyvinė medžiaga.
Didžiausią dokumentacijos dalį sudaro laiškai, kuriuos gavo Erazmas Majewskis (1858–1922). Jis buvo žymus Varšuvos pramonininkas, domėjosi entomologija, etnologija, archeologija, ekonomika ir sociologija, turėjo privatų archeologijos muziejų. 1899–1905 m. E. Majewskis buvo žurnalo Wisla vyriausiasis redaktorius, o 1899 m. pradėjo leisti žurnalą Światowit. Jo archyviniame palikime, saugomame Varšuvos valstybiniame archeologijos muziejuje, yra įvairių autorių straipsnių rankraščių, archeologinių radinių piešinių, tyrinėtų vietų planų.
Michalas Eustachy Brensztejnas (1874–1938) buvo savamokslis archeologas ir etnografas, kolekcininkas, Vilniaus universiteto bibliotekos tvarkytojas, Vilniaus mokslo draugijos muziejaus tvarkytojas. Su Lietuvos archeologine medžiaga susiję 5 M. E. Brensztejno laiškai, saugomi Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus dokumentacijos skyriuje. Šiame skyriuje taip pat saugomas M. E. Brenszlejno darbo apie Kauno gubernijos archeologinį inventorių rankraštis. Darbo įvade pateiktas Kauno gubernijos aprašymas: geografija, geologija ir hidrologija. Taip pat parengtas archeologinių vietų sąrašas, kuriame jos suklasifikuotos į akmens, bronzos ir geležies amžiaus. Šiame darbe Brensztejnas pristatė ir aprašė daugiau nei 900 archeologinių vietų, esančių Telšių, Raseinių, Šiaulių, Panevėžio, Kauno, Ukmergės ir Zarasų apskrityse. Šio inventoriaus šaltiniai – publikacijos ir informacija iš viešų bei privačių kolekcijų. M. E. Brensztejno dokumentų rinkinyje yra ir radinių iš “Patumšalių kapų” fotografijų.
Maria Butrymówna (?–?) – Jutkonių dvaro savininko duktė. Archeologė mėgėja ir etnografė. Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus dokumentacijos skyriuje saugoma jos vizitinė kortelė ir 8 laiškai E. Majewskiui, kuriuose pateikiama informacija apie jos kasinėjimus Nevėžininkuose ir radinius iš Jutkonių. Tame pačiame dokumentų rinkinyje yra M. Butrymównos kasinėjimų Pakalniškių pilkapyne aprašymas, kuris greičiausiai buvo skirtas E. Majewskiui.
Wandalino Szukiewicziaus (1852–1919) archyvinį palikimą Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus dokumentacijos skyriuje sudaro 32 laiškai, kuriuose yra informacijos apie jo kasinėjimus Vilniaus gubernijos Lydos ir Trakų apskrityse. Smulkiausiai aprašyti Pamusių pilkapių tyrimai. Laiškuose rašoma apie jo bei Michalo Federowskio (1853–1923) archeologinių radinių kolekcijas. Dokumentų rinkinyje yra daug informacijos ir apie kitų šalių archeologinę medžiagą, Nočios, Pamusio, Eišiškių, Kašėtų archeologinių vietų planai, Merkio žemupio, Ūlos, Nočios upių regionų archeologiniai žemėlapiai.
Juliano Talko-Hryncewicziaus (1850–1919) – medicinos daktaro – archyviniame palikime, saugomame Varšuvos valstybinio archeologijos muziejaus dokumentų skyriuje, yra penki jo ir penki jam rašyti laiškai, tačiau tiesioginės informacijos apie Lietuvos archeologinius objektus juose nėra.
Antonio Zaborskio (1850–1906) palikimas Varšuvos valstybiniame archeologijos muziejuje – tai korespondencija, pagal kurią galima spręsti, kad jis kolekcionavo archeologinius radinius ir kitokius daiktus iš Lietuvos bei Žemaitijos. A. Zaborskis ketino inicijuoti Nacionalinio muziejaus steigimą Vilniuje, kuriam planavo perduoti savo kolekciją. Su E. Majewskiu jis konsultavosi dėl archeologinių radinių ir jų konservavimo, nusiuntė savo tyrinėto Pašušvio kapinyno radinių piešinius, aprašymus ir fotografijas.
Aptartieji dokumentai yra vertingas šaltinis archeologijos istorijai pažinti. Ypač vertingi yra neskelbti dokumentai, leidžiantys suvokti XIX a. pabaigos–XX a. pradžios archeologijos mokslo raidą.