Daugmalės senovės paminklų kompleksas, susidedantis iš piliakalnio, 2 gyvenviečių, 2 kapinynų ir uosto vietos, yra Dauguvos kairiajame krante, apie 30 km nuo Baltijos jūros. Paminklai yra labai patogioje vietoje, t. y. aukščiau Dolės salos, prie pirmojo didesnio Dauguvos slenksčio.
Paminkluose vykdyti išsamūs archeologiniai tyrinėjimai vadovaujant V. Ginteriui (1933, 1935–1937 m.), V. Urtānui (1966–1970, 1979 m.), J. Urtānui (1979 m.), A. Radiņš, G. Zemičiui (1986–1987 m. ir 1988–1996 m.). Iš viso buvo atidengtas 6100 m2 plotas, iš jo piliakalnyje – apie 2000 m2, vakarinėje gyvenvietėje – apie 2000 m2, rytinėje gyvenvietėje – apie 1500 m2, I kapinyne – apie 500 m2, II kapinyne – apie 100 m2. Daugmalės piliakalnyje ir gyvenvietėse aptikta archeologinė medžiaga labai gausi. Surasta 20 000 daiktų, apie 95% jų priklauso X–XII a., taip pat 200 000 molinių puodų šukių, kurių apie 80% sudaro žiesta keramika.
Ypatingą dėmesį atkreipia radiniai, liudijantys apie prekybą ir amatus. Daugmalėje gauta labai daug duomenų apie gynybinius įtvirtinimus, gyvenamųjų ir kitų pastatų statybą. Kapinynuose aptikti tik 8 kapai, datuojami XI–XII a. Jie pagal laidoseną ir įkapes skiriami lybiams.
Paminklų teritorijoje surasti daiktai chronologiškai priklauso nuo II tūkst. pr. Kr. iki XII–XII a. po Kr. ribos. Daugmalėje galima išskirti keletą klestėjimo laikotarpių. Paskutinis jų truko nuo X a. iki XII–XIII a. ribos. Būtent tuo metu – XI a. ir ypač XII a. – įkurtos ir labiausiai naudotos gyvenvietės.
Sprendžiant pagal Daugmalėje surastą archeologinę medžiagą, I tūkst. pr. Kr. jos gyventojai priklausė brūkšniuotosios keramikos kultūros regionui, paskui – pilkapių su akmenų vainikais kultūros regionui, vėliau – susiformavusiai žiemgalių kultūrai. IX a. ir X a. pirmojoje pusėje Daugmalėje gyveno žiemgaliai. XI a. ten gerokai padaugėjo lybių. Tačiau, kaip žinome, žinių apie Dauguvos kairiojo kranto apgyvendinimą tiek žemiau, tiek aukščiau Daugmalės yra labai nedaug. Mes negalime teigti, kad žiemgaliai būtų praradę šio žymaus centro kontrolę. Apie tai kalba ir archeologinė medžiaga, ir rašytiniai šaltiniai. Galima manyti, kad Daugmalė buvo ne tiek žiemgalių politinės struktūros valdymo, kiek jų ekonominių interesų Dauguvos žemupyje centras.
Daugmalė priklauso prie tų šiaurės-rytų Europos centrų, kurių vystymuisi didžiausią įtaką turėjo išorinės prekybos aktyvumas ir su juo susijusi amatininkystė. Centro reikšmė anuo metu gerokai peržengė regiono ribas. Daugmalė laikoma vienu iškiliausių X–XII a. prekybos ir amatų centrų Baltijos jūros kraštuose.