Šiame straipsnyje nagrinėjamas šiuolaikinės archeogenetikos naudojimo klausimas, atsižvelgiant į archeologijos mokslo istoriją ir lyginant procesinės archeologijos kritiką su šiandienine archeogenetikos ir „naujų“ mokslinių metodų taikymo kritika. Šis straipsnis iliustruoja keletą panašumų tarp XX a. devintojo dešimtmečio procesinės archeologijos kritikos ir tos, kurios sulaukia šiuolaikiniai archeogenetikos naudotojai. Tai galima matyti, nagrinėjant kritiką, kurios abi šios temos sulaukė anksčiau ir sulaukia iki šiol. Šiuo straipsniu siekiama paskatinti diskusiją apie tai, kaip disciplinos efektyviausiai taiko vis dažniau pasirenkamus mokslinius metodus. Straipsnyje taip pat siekiama papildyti diskusiją apie tai, kaip archeologijos mokslas analizuoja mobilumo sampratą ir kuo gali būti naudingas istorinis požiūris. Kartu straipsnyje stengiamasi pabrėžti mokymosi iš mokslo istorijos svarbą ir tai, kodėl verta imti istoriją kaip atskaitos tašką.