Radiniai iš 38 pilkapio Červony Dvor pilkapyne prie Geldapės. Pastabos dėl Bogačevo kultūros atsiradimo
technical_value
Anna Juga-Szymańska
Pawel Szymański
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/ArchLit.2013.0.2640
78-87.pdf

Kaip cituoti

Juga-Szymańska, A. and Szymański, P. (2013) “Radiniai iš 38 pilkapio Červony Dvor pilkapyne prie Geldapės. Pastabos dėl Bogačevo kultūros atsiradimo”, Archaeologia Lituana, 14, pp. 78–87. doi:10.15388/ArchLit.2013.0.2640.

Santrauka

Tyrinėjant sūduvių pilkapyną Červony Dvor, 2011 m. pil­kapyje Nr. 38 (1 pav.) aptikta radinių, kurių chronologija ryškiai nesutampa su bendra laidojimo paminklo chronolo­gija, koncentracija. Pilkapis (jo centrinis kapas apiplėštas) (2 pav.), remiantis surastu pakabučiu, datuojamas C1a peri­odu (3 pav.). Jo pietiniame pakraštyje, po akmenų nuogrin­da, aptikti keli daug ankstesni radiniai – gumbuotas žiedas, segė A. 67a, kvarcito skiltuvas ir kapas Nr. 148 su urna, pa­puošta daugiaskyle rankena (4 pav.).
Žiedo su gumbeliais analogai leidžia manyti, kad jis pa­teko iš regionų, kurie I a. pr. Kr. buvo apgyvendinti keltų (1 žemėl.). Vienas panašus žiedas buvo surastas Pševorsko kultūros Kanopnicos kapinyne. Artimiausių segės A. 67a analogų taip pat žinoma Pševorsko kultūroje, ypač arčiau­siai esančioje šios kultūros Nidzicos grupėje. Dar viena segė surasta toliau į šiaurę, Vidurio Lietuvoje, Adakavo kapinyne (2 žemėl.). Skiltuvų analogų taip pat surasta Pševorsko kul­tūroje.
O puodas iš kapo Nr. 148 turi tiesioginių analogų Mozū­rų regiono paminkluose, dažniausiai datuojamuose anksty­vuoju geležies amžiumi.
Todėl galima manyti, kad Červony Dvor kapinyne mi­rusieji buvo laidojami jau tūkstantmečių sandūroje (A3/B1a periodas). Tai galima susieti su Bogačevo kultūros vadina­muoju pirmuoju horizontu. Yra žinomi to laikotarpio Bo­gačevo kultūros kapinynai vietovėse Babienta (Babienten), Novy Zyzdroj (Neu Sysdroy), Koček (Koczek), Muntovo (Alt-Muntowen), Labapa (Labab), Gžybovo (Grzybowen), Strengiel (Gross Strengeln), Kruklankai (Kruglanken), Ro­motai (Romoten), Rudzikai ir Botkunai (Botkunen) (3 že­mėl.). Tuo pat metu dar gali funkcionuoti Vakarų baltų pil­kapių kultūros gyvenvietės.
Pirmojo horizonto pradžia – tai laikotarpis, kai buvo tęsiamos ankstesnės Vakarų baltų pilkapių kultūros tradi­cijos (toliau naudojamos gyvenvietės, keramika, kai kurie dirbinių tipai, pavyzdžiui, A tipo smeigtukai). Iš kitos pusės, jaučiama ryški gretimų kultūrų, visų pirma Pševorsko kul­tūros iš pietvakarių įtaka, atnešanti net keltų kultūrų įtaką. Bogačevo kultūra, su kuria yra susiję radiniai iš Červony Dvor, toli gražu nebuvo šių įtakų tikslas. Jos plinta toliau į šiaurės rytus per Nadruvą į Vidurio Lietuvą.
Iki šiol tie ryšiai buvo interpretuojami kaip Gintaro kelio atšakos. Tai buvo grindžiama gintaro radiniais keltų pamin­kluose. Tačiau tuo laikotarpiu nematome ypatingos keltiško ar romėniško importo plėtros turtingoje gintaro Semboje. Importas ten atsiranda kiek vėliau, pradedant B1b–c perio­du. Galbūt A3–B1a periode kelias, kuriuo keliavo Pševors­ko ir Bogačevo kultūrų gyventojai, turėjo ir kitą tikslą, vi­siškai nevedantį į Sembą, o toliau į šiaurę. Šiaip ar taip, šie ryšiai prarado reikšmę keičiant kryptį maždaug B1 periodo pabaigoje. Nuo to laiko jo tikslu tapo neabejotinai Semba ir čia sparčiausiai besivystanti Dollkeimo-Kovrovo kultūra.
Rytinės Bogačevo kultūros dalies paminklai tuo metu prarado savo reikšmę ir, galbūt, tai ir buvo priežastis, dėl kurios Červony Dvor kapinyne nelaidota net 200 metų iki B2/C1 periodo.
Iš lenkų k. vertė Aleksiejus Luchtanas
...

Funde aus dem Hügel 38 des Gräberfeldes Czerwony Dwór bei Goldap.  nmerkungen über den Anfänge der Bogaczewo-Kultur
Anna Juga-Szymańska, Pawel Szymański
...

78-87.pdf
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.