[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Pirmoje straipsnio dalyje pateikiama trumpa Rytų Baltijos regiono įtvirtintų gyvenviečių tyrinėjimų istorija ir ankstesnių tyrimų interpretacija. Ankstesnių tyrimų rezultatas – įtvirtintų gyvenviečių vėlyvojo žalvario ir ikiromėniškojo geležies amžiaus laikotarpio pagrindinės paplitimo teritorijos, principinės chronologijos bei pagrindinių kultūrinių ir ekonominių bruožų nustatymas. Buvo manoma, kad poreikis gintis nuo išorės pavojų ar kilus įtampai visuomenėje buvo svarbiausia įtvirtintų gyvenviečių įrengimo priežastis. Antroje straipsnio dalyje siūloma nauja įtvirtintų gyvenviečių fenomeno interpretacijos galimybė, paremta finų ir baltų etnogeneze. Straipsnyje teigiama, kad naujos materialinės kultūros bruožai, susiformavę vėlyvajame žalvario amžiuje, įskaitant įtvirtintas gyvenvietes ir joms būdingus dirbinius, bent jų dalis, yra naujų gyventojų, kurie keliomis bangomis atvyko iš Rytų Europos miškų juostos.