Švietimas kaimo statybos klausimais Lietuvoje 1918–1940 metais
Articles
Vigilija Pilkauskienė
Vilniaus universitetas
Publikuota 2023-12-18
https://doi.org/10.15388/AHAS.2023.30.7
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

kaimo statyba
statybos amatininkų švietimas
ūkininkų švietimas
Žemės ūkio rūmai
kaimo statybos modernizacija

Kaip cituoti

Pilkauskienė, V. (2023). Švietimas kaimo statybos klausimais Lietuvoje 1918–1940 metais. Acta Humanitarica Academiae Saulensis, 30, 88-102. https://doi.org/10.15388/AHAS.2023.30.7

Santrauka

Straipsnyje, remiantis tarpukario Lietuvos periodinėje spaudoje teikta informacija ir archyviniais dokumentais, aptariamas bei vertinamas tuo laiku vykdytas ūkininkų ir kaimo statybos amatininkų švietimas apie moderniais principais paremtų, t. y. racionaliai suplanuotų, higienos reikalavimus atitinkančių, patogių ir estetiškų kaimo sodybų kūrimą. Už pastarųjų idėjų propagavimą, kaimo statybos reguliavimą bei priežiūrą buvo atsakingos valstybinės institucijos, tačiau iki XX a. trečiojo dešimtmečio pabaigos šios sritys nebuvo itin išplėtotos ir reikšmingiausi darbai vykdyti po to, kai kaimo statybos reikalų tvarkymas buvo perduotas Žemės ūkio rūmams. 1929 metais įsteigtas Statybos skyrius, čia dirbę specialistai – statybos technikai – atliko svarbiausius darbus propaguojant formuotą idėjinę koncepciją, todėl jų tinkamas parengimas ir reikiamo specialistų kiekio užtikrinimas buvo esminė sąlyga norint vykdyti tikslingą ūkininkų bei statybos amatininkų švietimą.

Organizuojant ūkininkų švietimą, vienas pagrindinių tikslų buvo pasiekti kuo daugiau asmenų ir tokiu būdu propaguoti kaimo statybų modernizacijos idėjų įgyvendinimo svarbą, todėl tam aktyviai panaudota periodinė spauda, mokomieji leidiniai, trumpalaikiai kursai ir paskaitos apie kaimo statybos gerinimo ir sodybų tvarkymo klausimus bei parodos, kuriose demonstruotos statybų technologijos ir teiktos specialistų konsultacijos. Atsižvelgiant į palaipsniui augusį ūkininkų domėjimąsi skelbiamomis idėjomis, taip pat aktyvų dalyvavimą švietimo programose, neabejotina, kad pasirinktos priemonės ganėtinai sėkmingai atliko savo funkciją.

Įgyvendinant modernizavimą ne mažesnis vaidmuo teko ir statybos amatininkams. Siekiant pakelti jų kvalifikaciją, nuo trečiojo dešimtmečio pabaigos kasmet buvo organizuojami trumpalaikiai kursai. Nors pastarųjų darbų apimtys vis augo, tai palietė tik dalį statybų srityje dirbusių asmenų, todėl tai iš esmės neišsprendė visu laikotarpiu egzistavusios kvalifikuotų amatininkų trūkumo problemos. Pastaroji padėtis ir ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje parengti išsamesni kaimo statybas reglamentavę įstatymai vertė ieškoti tinkamesnių būdų, kaip parengti kuo daugiau statybos amatininkų, išmanančių ir gebančių įgyvendinti propaguotus modernius statybos principus. Tad jau laikotarpio pabaigoje įsteigtos pirmosios specialios dailidžių, mūrininkų ir krosnininkų statybos amatų mokyklos kartu su iš anksčiau organizuotais kursais turėjo suformuoti kryptingą naujų ir jau dirbančių statybos amatininkų ugdymo sistemą. Nors šia linkme pradėti darbai neilgai trukus buvo sustabdyti, tačiau specializuotų mokyklų įsteigimo faktas rodė statybos klausimų, o kartu ir modernizacijos principų įgyvendinimo, prioretizavimą.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 > >>