Ispaniškosios Švč. Mergelės Marijos Belaisvių Vaduotojos brolijos Žemaičių vyskupijoje: istorija ir svarba lokalioms pamaldumo tradicijoms

Santrauka

Straipsnyje sukaupti ir susisteminti duomenys apie Žemaičių vyskupijoje XVIII– XIX a. veikusias Švč. Mergelės Marijos Belaisvių Vaduotojos (lot. Beatae Maria de Mercede) brolijas. Referavus apie šių brolijų steigėją mercedarų vienuoliją ir jos propaguoto Marijos Belaisvių Vaduotojos kulto plėtrą Katalikų bažnyčioje, pagrindinis dėmesys skiriamas aptariamųjų brolijų Lietuvos katalikų šventovėse istorijai, jos ištirtumui ir tolesnių tyrimų problematikai.
Abiejų Tautų Respublikoje (Lenkijos Karalystėje ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje) mercedarų vienuolija nebuvo įsikūrusi, o aptariamosios brolijos, dabartiniais duomenimis, veikė tik senojoje Žemaičių vyskupijoje (jos ribose iki XIX a. vidurio įvykdytos administracinės ir teritorinės pertvarkos). Čia XVIII a., pradedant trečiuoju dešimtmečiu, Marijos de Mercede brolijos buvo įsteigtos vienuolikoje ar dvylikoje šventovių: pirma įkurta vyskupijos centre, Varnių Šv. Aleksandro bažnyčioje, kitos – Liolių, Girkalnio, Šačių, Šakynos, Gardamo, Pakruojo, Kurtuvėnų, Judrėnų, Lieplaukės, Skirsnemunės ir Pernaravos (?) parapijų arba filijinėse bažnyčiose. Jos buvo įsteigtos popiežiams ir vietos vyskupams leidus po to, kai Marijos de Mercede kultas peržengė mercedarų vienuolijos ribas: 1696 m. popiežius Inocentas XII visoje Katalikų bažnyčioje įtvirtino Marijos de Mercede šventę ir skyrė jai rugsėjo 24 dieną. Su šia diena (būta ir išimčių) buvo siejami ir pagrindiniai aptariamųjų brolijų Žemaičių vyskupijoje atlaidai, kitas brolijų šventes atskirai nustatydavo vietos vyskupas. Be to, su brolijų veiklos įtaka sietini dar keliose vyskupijos arba istoriškai su ja susijusiose bažnyčiose ir koplyčiose švęsti šio titulo atlaidai.
Marijos Belaisvių Vaduotojos brolijų veikla paliko toliau tyrinėtinų pėdsakų Žemaičių vyskupijos pamaldumo kultūroje ir Marijos temos dailėje. Šių brolijų Žemaičių vyskupijoje tyrimas papildo žinias apie ispaniškosios pamaldumo kultūros ir meno poveikį šio Lietuvos regiono katalikiškosioms tradicijoms.