Lyginamasis frazeologizmas kaip namie būna pasitelkiamas aiškinantis lokalinę bei dvasinę savivoką toje aplinkoje, kurioje esi: ar jautiesi esąs namie, kaip namie, ar jautiesi svetur, svetimas. Svarbiausi „namų“ sąvokos turinio dėmenys būna vieta, žmonės, kalba ir kultūra. „Namų“ sąvoką gali sudaryti vienas arba keli tų dėmenų, jų dermė.
Kalbamasis frazeologizmas implikuoja sudėtingą semantiką: pirma, iš vietos prieveiksmio namie suvokiame, kad kalbama apie tam tikrą (daiktinę, realią, ar abstraktesnę, įsivaizduojamą, tariamą) vietą, erdvę; antra, susietas su lyginamuoju jungtuku kaip tas prieveiksmis rodo, kad kalbama apie ne-namus – vietą, kuri tik tam tikru atžvilgiu yra tokia pat kaip namai ar bent į juos panaši. Žodynai nurodo šią frazeologizmo reikšmę: „gerai, laisvai [jaustis]“. Kontekstai rodo, kad kalbos vartotojai kaip ypač būdingą pripažįsta jame implikuotą reikšmę „jauku, saugu“. Iš kontekstų taip pat matyti, kad frazeologizmą kaip namie ir jam tolygius, artimus pasakymus vieni kalbos vartotojai (net ir jaunosios kartos atstovai) sieja su tam tikra vieta (paprastai gimtine), su artimais, savais žmonėmis, su sava (gimtąja) kalba, su (iš visų tų aplinkybių einančiu) buvimo būdu; kiti (ypač jaunieji) jau persiėmę kosmopolitine savivoka: jie teigia visur galintys jaustis kaip namie. Kultūrologai, sociologai teigia, kad šiandienos žmogus vis dažniau namų ieško kultūroje, tuo būdu tarsi stengdamasis susigrąžinti tai, kas vis labiau tolsta, tikrąją realybę keisdamas sąlygine. Ypač ryški šių teiginių iliustracija yra skulptoriaus Antano Šnaro sukurta frazeologizmo KAIP NAMIE skulptūra-instaliacija; ji – didžiulėmis, beveik pusantro metro, granito raidėmis „parašyta“ frazė – 2008 metais trumpam laikui buvo statoma įvairiose Vilniaus vietose.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.