Daiktavardžio kaimas darybos lizdas

Santrauka

Didesnę lietuvių leksikos dalį sudaro ne pirminiai žodžiai, o dariniai. Lietuvių kalboje dariniai daromi ne tik iš pirminių žodžių, bet ir iš darinių. Taigi lietuvių kalboje apie kokį nors žodį neretai susidaro darybos lizdas. Straipsnyje analizuojamas daiktavardžio kaimas darybos lizdas. Išanalizavus 108 šaknį kaim turinčius darinius, rastus Lietuvių kalbos žodyne (LKŽe), Skaitmeninės Lietuvių kalbos žodyno papildymų kartotekoje (PK), Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (DLKT), Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštyne (BŽa), Naujažodžių duomenyne (NŽ) ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne (DLKT), padarytos tokios išvados:
1. Daiktavardžio kaimas darybos lizdo didesnę dalį sudaro 1-osios pakopos dariniai (62, t. y. 57 proc. visų darinių); darybos lizde mažiau 2-ojo laipsnio darinių (40, t. y. 37 proc. visų darinių), visai nedaug 3-ojo laipsnio darinių (6, t. y. 6 proc. visų darinių).
2. Darybos lizde dominuoja daiktavardžiai (86 dariniai) – jie sudaro 80 proc. visų darinių. Gerokai mažiau būdvardžių (13, 12 proc. visų darinių), visai mažai veiksmažodžių (6, t. y. 5 proc.) ir prieveiksmių (3, t. y. 3 proc.). Nemažai daiktavardžių darinių yra abstraktai, bet dažniausiai jais įvardijami vieta ir asmenys.
3. Darybos lizde yra ne tik įprastų, žodynuose fiksuotų darinių, bet ir naujadarų – jie sudaro 11 proc. visų darinių. Daugumas naujadarų yra potenciniai dariniai: jie yra visai įprasti, sudaryti pagal reguliarius darybos tipus, jų reikšmė nesunkiai suprantama iš konteksto. Keletas naujadarų laikytini okaziniais dariniais.
4. Kai kurie bendrašakniai dariniai susiję variantiškumo arba sinonimijos santykiu (sudarytos ir išanalizuotos 16 darybinių variantų (DV) ir 9 darybinių sinonimų (DS) eilės). Kai kurie DS pasižymi dideliu sinonimiškumo laipsniu, turi tapačias arba labai panašias reikšmes, vartojami panašioje leksinėje aplinkoje, jų substitucija galima be didesnių apribojimų. Vis dėlto DLKT duomenų analizė parodė, kad paprastai skiriasi DS ir DV eilių narių vartojimo dažnumas – matyti tendencija dabartinėje lietuvių kalboje vartoti tik tam tikrus sinonimų (ir variantų) eilių narius. Kai kurie (paprastai neįtraukti į DLKŽ ir BŽa) dariniai dabartinėje lietuvių kalboje vartojami labai retai (arba ne(be)vartojami). Tokius darinius iš esmės galima vadinti archaizmais.