Latvijos ir Lietuvos regionų pavadinimai antrąja baltų kalba
Articles
Regina Kvašytė
Publikuota 2019-12-01
https://doi.org/10.15388/AHAS.2019.10
PDF

Reikšminiai žodžiai

Latvija
Lietuva
tikriniai žodžiai
vietovardžiai
regionų pavadinimai
perteikimas lietuvių kalba
perteikimas latvių kalba
vartosena

Kaip cituoti

Kvašytė, R. (2019). Latvijos ir Lietuvos regionų pavadinimai antrąja baltų kalba. Acta Humanitarica Academiae Saulensis, 26, 121-138. https://doi.org/10.15388/AHAS.2019.10

Santrauka

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti pagal įvairius kriterijus skiriamų Latvijos ir Lietuvos regionų pavadinimų perteikimą ir vartoseną antrąja baltų kalba. Šaltiniais pasirinkti žodynai, enciklopedijos, spauda, turistams skirti Lietuvoje ir Latvijoje išleisti leidiniai, kiti neme-niniai tekstai – tiek parašyti latviškai arba lietuviškai, tiek versti į latvių ar į lietuvių kalbą. Penkių Latvijos regionų – Kurzeme, Latgale, Sēlija, Vidzeme, Zemgale – pavadinimai pasižymi nemaža perteikimo ir vartosenos įvairove lietuvių kalba. Sistemiškai (ir sinchro-niškai) vertinant pirmenybė būtų teikiama Latvijos regiono pavadinimo Kurzeme atitikmeniui lietuvių kalba Kuržemė, turinčiam tam tikrą vartosenos tradiciją. Tačiau pastaruoju metu matyti vietovardžio Kuršas populiarėjimas tiek istoriniame, tiek šiuolaikiniame kon-tekste. Tradiciniai ir paplitę yra vietovardžio Vidzeme atitikmuo Vidžemė ir Latgale atitik-muo Latgala, taip pat tinkamas yra artimo lietuvių analogui pavadinimo Sėla vartojimas kalbant apie Latvijos teritoriją. Pietų Latvijos regionas Zemgale lietuviškai dažniausiai vadinamas Žiemgala. Vis dėlto retais atvejais pastebėta ir kitokių, ne visada taisyklingų, pavadinimų vartosenos pavyzdžių.Kaip matyti iš latvių šaltinių, Lietuvos regionų pavadinimų perteikimas ir vartosena yra gerokai paprastesnė. Sudėtingiausias iš visų penkių regionų – Aukštaitija, Dzūkija, Mažoji Lietuva, Suvalkija, Žemaitija – pavadinimų yra pirmasis. Dėl pavadinimų pagrindą suda-rančių tos pačios reikšmės būdvardžių šaknies priebalsių skirtumo (plg. lietuvių aukštasir latvių augsts) rastos formos Aukštaitija ir Augštaitija, iš kurių taisyklinga yra ta, kuri panašesnė į originalą. Tiek pavadinimas Dzūkija, tiek Žemaitija kokių nors nuo lietuvių kalbos formų besiskiriančių variantų neturi, o pavadinimas Suvalkija viename iš šaltinių pavartotas su minkštąja latvių kalbos priebalse Suvaļkija. Toks perteikimas tiksliau atspin-di tarimą, tačiau kol kas jis neturi vartosenos tradicijos. Sudėtinis regiono pavadinimas Mažoji Lietuva dažniausiai verčiamas pažodžiui Mazā Lietuva, nors pagal analogiją su kitais tokio pobūdžio vietų vardais galėtų būti perteikiamas dūriniu Mazlietuva.Regionų pavadinimų lyginimas parodė, kad Latvijos vietovardžių perteikimas lietuvių kalba, o Lietuvos – latvių kalba kinta ir žodynuose, ir tekstuose. Be to, pastebėta, kad lietuvių kalba sunku perteikti latvių kalbos žodį novads, kuris vartojamas tiek kaip skolinio reģions sinonimas, tiek teritorinio administracinio skirstymo vienetui pavadinti (kalbamąja reikšme tiktų lietuviškas ekvivalentas nuovadas).

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.