Geniali rašytoja ir tėvas: Maria Edgeworth, Elizabeth Barrett Browning, Virginia Woolf

Santrauka

XVIII–XIX a. vyraujančios socialinės normos labai sunkino britų moterų patekimą į literatūrinę rinką – daugumai jų tai pasisekė padaryti tik su tėvų pagalba. Straipsnyje analizuojami trys santykių tarp tėvo ir dukters atvejai, kai moterims pavyko tapti savojo meto literatūrinėmis žvaigždėmis (Maria Edgeworth, Elizabeth Barrett Browning ir Virginia Woolf). Ieškoma atsakymo į du klausimus: 1) kodėl tėvai, nepaisydami nusistovėjusių visuomenės normų, ryžosi paremti savo dukterų ambicijas; 2) kaip pačius tėvus paveikė toks jų sprendimas. Išryškėjo įdomūs panašumai tarp visų tėvų: nepaisant to, jog visi jie priklausė vidurinei klasei, visuomenėje buvo laikomi šiek tiek atstumtaisiais. Visi trys puoselėjo asmenines ambicijas, kurių neįstengė įgyvendinti. Svarbiausia buvo tai, jog jie visi buvo neįprastai atsidavę šeiminiam gyvenimui. Kiekvienas iš tėvų savaip skatino dukras imtis literatūrinės kūrybos, leido naudotis savo sukauptomis bibliotekomis. R. Edgeworthas ir E. Barrettas pasistengė, kad pirmieji jų dukterų kūriniai būtų išspausdinti, o L. Stephenas, pats aktyviai dalyvavęs literatūrinėje rinkoje, paskatino dukterį pasirinkti panašią karjerą. Tačiau laikui bėgant visi trys vyrai grįžo prie tradicinės sampratos apie moters antraeilį vaidmenį šeimoje ir netgi manė, kad su tokiu vaidmeniu turinčios susitaikyti ir jų dukros. M. Edgeworth turėjo tapti tėvo asistente ir atlikti jo skiriamas užduotis tam, kad galėtų rašyti romanus. E. Barrett Browning geriausius literatūrinius kūrinius parašė tik pabėgusi iš tėvų namų. V. Woolf, žinoma literatūrinio modernizmo atstovė, atsiskleidė tik po despotiško tėvo mirties. Senatvėje šių rašytojų tėvų laukė skaudūs nusivylimai, ypač dukterų išduoti jautėsi E. Barrettas ir L. Stephenas.