Nuo 1589 metų Šiauliai tapo Šiaulių ekonomijos – valdovą išlaikančios valdos – centru. Nuo XVII a. pradžios Šiaulių ekonomija buvo nuolat atiduodama valdyti už paskolas LDK didikams, keitėsi jos laikytojai (1678–1696 metais priklausė karaliui Jonui Sobieskiui). Ekonomiją administravo jų paskirta administracija: ekonomas, viceekonomas, raktų vietininkai. Dvaro administracijos pareigūnams talkino provianto raštininkas ir raštininkas bei kiti pareigūnai. Administracijos rezidencija tapo Šiaulių dvaras. Toliau straipsnyje minima dvaro sąvoka ir bus siejama su dvaru kaip administracijos vienetu ir visas minimas gyvulių ūkis akcentuojamas kaip naudotas dvaro administracijos tikslais.
Pirmieji nedidelės apimties archeologiniai tyrimai rezidencinėje Šiaulių dvaro sodyboje atlikti 1997 metais (vadovė – Audronė Šapaitė). 2010–2022 metais dvare vykdyti išsamesni archeologiniai tyrinėjimai. Per šį laikotarpį Šiaulių dvaro teritorijoje ištirtas bendras 533 m2 plotas, žvalgytas 10 577 m2 plotas, lokalizuotos 11 XVIIa.–XX a. pradžioje čia stovėjusių statinių liekanos, surinkti 8 286 archeologiniai radiniai bei gausi zooarcheologinė medžiaga.
Iš archeologinių kultūrinių dvaro sluoksnių surinkta ir ištirta 1 114 zooarcheologinės medžiagos fragmentų, datuojamų XVII–XVIII a. Tirta medžiaga pateikia bendrą naminės (85 proc.) ir laukinės (15 proc.) faunos pasiskirstymą turimoje Šiaulių dvaro zooarcheologinėje medžiagoje. Išlikusi medžiaga leidžia pažvelgti į vyravusias tendencijas – naminės ir laukinės faunos kiekių skirtumus, iš dalies – naminių gyvūnų buvimą dvare, prabangos prekių vartojimą ir vakarietiškos kultūros atspindžius Šiaulių dvare. Turimi Šiaulių ekonomijos inventoriai ir gauta statistinė analizė suteikia galimybę išsamiau pažvelgti į XVII–XVIII a. valdovo stalo dvaro Šiauliuose kasdienybę ir išgauti maksimalią informaciją, kurią suteikia turimi / išlikę duomenys.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.