Irano tapatybės atspindys literatūroje ir šokio mene

Santrauka

Tapatybės sąvoka šiuo metu yra viena iš dažniausiai nagrinėjamų kultūros studijose. Tapatumas reiškia individo tapatinimąsi su tam tikru vienetu, grindžiamą ženklais, kuriuos jis sąmoningai ar pasąmoningai priima kaip savus. Egzistuoja dvi pagrindinės tapatybės tyrimų srovės: primordializmas (esencialistinis požiūris) ir instrumentalizmas (konstruktyvistinis požiūris). Šiuolaikinėje individualizuotoje visuomenėje akcentas nuo primordialumo, t. y. nuo tos tapatybės pusės, kuri yra duota, pastovi, paveldėta, fiksuota, pereina prie instrumentalizmo, t. y. prie tokio tapatybės pagrindo, kurį asmuo pasirenka, susikuria ar pasirenka. Pateiktame tyrime daugiausia dėmesio skiriama Irano identitetui ir jo atspindžiams literatūroje bei šokyje. Iranas užima išskirtinę padėtį savo regione ir savo politika daro įtaką pasauliniams įvykiams. Kyla klausimas, kas leido persams išlikti persais daugiau nei du su puse tūkstantmečio. Persų tapatybė daugiausia pasireiškia dvasine galia, poezija ir religija. Persai davė pasauliui poeziją, miniatiūras ir kilimus. Gamybos klestėjimo požiūriu, visi nenaudingi dalykai. Tačiau taip jie išreiškia save. Jie davė pasauliui tai, kas tarnavo ne tam, kad palengvintų gyvenimą, o tam, kad jis taptų gražesnis. Empirinę tyrimo dalį sudaro dvi dalys. Pirmoje tyrimo dalyje autoriai dėmesį sutelkia į iranietiškojo identiteto raišką tradiciniame ir moderniajame šokyje. Persų "klasikai" būdingas išraiškingas viršutinės kūno dalies judesys, subtilūs pečių ir delnų judesiai, iškalbinga veido išraiška. Šokis labai poetiškas, dažnai vaizduojamos scenos iš persų poemų.  Antroje tyrimo dalyje daugiausia dėmesio skiriama nagrinėti, kaip iranietiška tapatybė atsispindi literatūroje. Tiriant iranietiškąją tapatybę remiamasi Azaro Nafisi knyga "Skaitant Lolitą Teherane" (2003), taip pat neatsitiktine trijų autorių tetralogija - Betty Mahmoody, romanų "Ne be mano dukters" (1987) ir "Iš meilės vaikui" (1992) autorės, jos dukters Mahtob, romano "Mano vardas Mahtob" (2013) autorės, ir Moody, Mahmoody buvusio vyro ir Mahtob tėvo, romano "Pasiklydusi be mano dukters" (2013) autoriaus. Tautos kultūrą išreiškia jos gyventojų tapatybė, o literatūra ir šokio menas padeda ją suprasti.