Baltijos jūros pakrantės latviškai kalbančios bendruomenės Latvijoje ir Lietuvoje leksika: objekto virtuvė įvardijimas

Santrauka

Iki šiol nedaug dėmesio buvo skiriama latvių kalbos žodyno tyrimams tema, susijusia su tradicine Baltijos jūros pakrantės sodyba buvusioje kuršių teritorijoje. Šiame straipsnyje pristatomi tradicinės statybos gyvenamojo namo virtuvę įvardijantys pavadinimai, jų įvairovė, kilmė ir paplitimas latviškai kalbančiose Baltijos jūros pakrantės bendruomenėse Latvijoje ir Lietuvoje. Analizuojama latviška medžiaga iš įvairių rašytinių šaltinių. Tyrimas remiasi aprašomuoju, istoriniu ir iš dalies kartografiniu metodu.
Šio straipsnio šaltiniuose aptinkama leksemų, kuriomis įvardijama ir atskira, uždara patalpa, ir patalpos dalis, skirta maistui ruošti. Analizuojamų leksemų, reiškiančių virtuvę, paplitimas nevienodas. Kuržemės pajūrio vietovėse užfiksuoti pavadinimai ķēķis, kukņa, plītsistaba, virtuve ir jų variantai, o Šventosios latvių tarmės žodyne užfiksuotas iš kuršiškųjų tarmių paveldėtas morfologinis variantas ķēķe. Kuršiškose tarmėse virtuvę įvardijantys pavadinimai daugiausia yra germaniškos ir slaviškos kilmės. Germanizmų, susijusių su virtuve, atsiradimas latvių kalbos leksikoje tiesiogiai susijęs ir su materialinės kultūros ypatumais, kurie Kuržemės latvių valstiečių buityje buvo perimami iš vokiečių bajorų, ir tiesiai iš Baltijos vokiečių buitinės kalbos. Lietuvių kalbos, kaip tarpinės, įtaka daugiausia užfiksuota Kuršių nerijos latvių dialekte. Pasiskolintus pavadinimus, reiškiančius ‘virtuvė’ (kukne║kukine), galima aiškinti glaudžiais gyventojų kontaktais su Kuršių marių rytinės pakrantės lietuviais, su kuriais kuršininkus siejo ne tik ekonominiai, bet ir šeimų ryšiai.