Šiaulių parapijos gyventojų namų ūkio dydis XIX a. pirmoje pusėje (vizitacijų duomenimis)

Santrauka

Straipsnyje pristatomos katalikų parapijų vizitacijose esančių statistinių duomenų apie parapijos gyventojus panaudos galimybės tiriant gyventojų namų ūkį. Katalikų parapijų vizitacijose esantys duomenys apie konkrečioje parapijos gyvenvietėje einančiųjų ir neinančiųjų išpažinties skaičių, taip pat apie dūmų skaičių leidžia sužinoti, kiek iš viso parapijoje buvo gyventojų ir kiek gyventojų gyveno konkrečioje gyvenvietėje. Be to, gyvenviečių sąrašas leidžia rekonstruoti parapijos teritoriją. Tiesa, katalikų parapijų vizitacijų duomenys dažnai būna netikslūs, o vėlesnių vizitacijų duomenys neretai būna nurašyti nuo ankstesniųjų. Tokią situaciją tenka konstatuoti kalbant apie Šiaulių parapijos vizitacijas, kurios, spėjama, buvo nurašytos nuo 1820 metų vizitacijos, tad šiame straipsnyje pateikiami tyrimo rezultatai iš esmės leidžia kalbėti tik apie tų metų situaciją. Atlikus tyrimą buvo pastebėta, kad parapijos teritorija iš esmės nekito nuo XVII a. vidurio arba kito nežymiai. Taip pat tos gyvenvietės, kurios buvo didžiausios pagal gyventojų skaičių XVII a. viduryje, didžiausios išliko ir XIX a. pirmoje pusėje. Apskaičiavus einančiųjų ir neinančiųjų išpažinties santykį nustatyta, kad Šiaulių parapijos vizitacijose buvo pateiktas tik gyventojų katalikų skaičius, o nuo parapijos centro nutolusiose kai kuriose gyvenvietėse buvęs didelis neinančiųjų išpažinties skaičius greičiausiai rodo sielovados problemas, o ne kitų konfesijų gyventojų skaičių. Vidutiniškai viename namų ūkyje, kai laikoma, kad namų ūkis buvo lygus dūmui, Šiaulių parapijoje gyveno 10,19 asmens, Šiaulių mieste – 7,98, Kužių miestelyje – 14,5, Meškuičių miestelyje – 11,35. Gautus tyrimo rezultatus palyginus su kitų miestų ir miestelių duomenimis, iš esmės galima teigti, kad didesniems miestams buvo būdingas mažesnis namų ūkis, o mažiems miesteliams – didesnis namų ūkis. Tuo tarpu gautus tyrimo rezultatus nėra lengva palyginti su Vidurio ir Rytų Europos gyventojų namų ūkio duomenimis, nes tyrimų rezultatai labai priklauso nuo namų ūkio sampratos. Nepaisant to, galima teigti, kad Šiaulių parapijos vidutinis namų ūkio dydis buvo artimas Neretos (Latvija) gyventojų namų ūkio dydžiui.