Straipsnyje atskleidžiama emocijų refleksijos būtinybė didėjančios įtampos sąlygomis ir pabrėžiama originali emocinės inteligencijos paskirtis padėti dėstytojui vystyti gebėjimus, plėtojančius refleksiją ir adaptaciją, bei kurti vidinį savo ir studentų efektyvumą. Aptarus emocinės inteligencijos ir emocinės kompetencijos santykį, daugiausia dėmesio sutelkiama į dėstytojo emocinę kompetenciją, jos struktūrą ir turinį, siekiant empiriškai tirti šios kompetencijos raiškos ypatumus dėstytojams bendraujant su studentais. Gautų tyrimo duomenų analizė ragina atkreipti dėmesį į konkrečius dėstytojo emocinės kompetencijos elementus, kurie, studentų nuomone, rodo žemiausią raišką: pasitikėjimą savimi, empatiją, paslaugos orientaciją, ugdymo gebėjimus ir įtaką studento asmenybei. Straipsnyje keliama mintis, kad pastarąsias kompetencijas būtų verta puoselėti per dėstytojo emocinės inteligencijos gebėjimų saviugdą.