Vaiko gyvenimas globos namuose kaip visuomenės problema

Santrauka

Siekdami išsiaiškinti, koks globos namų pedagogo požiūris į bešeimio vaiko auklėjimą, pateikėme anketą: „Auklėjant bešeimius vaikus svarbiausia„." Buvo apklausta per 60 globos namų pedagogų bei medicinos seserų. Atsakymai tokie: artimas bendravimas; nedidelės grupės, kad auklėtojos turėtų galimybę su visais artimai bendrauti; suteikti vaikui nors dalelytę motiniškos šilumos; būti reikliai ir pastoviai; kad vaikas jaustųsi kaip namuose ir jaustų atsakomybę už tuos namus; supažindinti su vaistiniais augalais, jų vartojimu, ligų profilaktika; atsakyti į visus vaikams gyvenime iškilusius klausimus, mokyti savarankiškumo ir kt. Tačiau stebėjimais, įvairiomis apklausomis nustatyta, kad vaikų globos institucijoms vis dar būdingi „paviršutiniški" kontaktai. Vaikai nepatiria meilės, šilumos ir individualaus dėmesio. O žmogus yra gyva ir dinamiška būtybė, kuri savo gyvenime turi daug vaidmenų ir susiduria su įvairiomis problemomis, reikalavimais, turi įvairiausių poreikių. Ypač svarbu, kad pagrindinės reikmės būtų patenkintos jau pačioje žmogaus formavimosi pradžioje, taip pat ir vėliau.