Santrauka
Straipsnio tikslas – išanalizuoti suaugusiųjų švietimo vaidmenį Rytų ir Centrinėje Europoje. Tyrimo uždaviniai – apibrėžti suaugusiųjų švietimo sampratą ir diferencijuoti pagrindinius požiūrius į suaugusiųjų švietimą, apibūdinti bendrąją situaciją Rytų ir Centrinėje Europoje, pereinant prie rinkos sąlygų, bei išanalizuoti besikeičiančias šių šalių gyventojų vertybines orientacijas; remiantis analize, pagal tam tikrus parametrus apibūdinti suaugusiųjų švietimo vaidmenį ir galimybes Rytų ir Centrinėje Europoje. Straipsnyje yra analizuojama suaugusiųjų švietimo samprata, išskiriant tris pagrindinius požiūrius. Straipsnyje trumpai apibūdinama bendroji situacija Rytų ir Centrinėje Europoje, pabrėžiant, kad nepaisant lingvistinių, nacionalinių, kultūrinių, ekonominių, geografinių ir kitų skirtumų, visos šios šalys patyrusios ekonominį ir politinį priklausomumą vadinamajam Rytų blokui ir taip kūrusios savo vidinę sistemą beveik pusę amžiaus, dabar pereina prie rinkos sąlygų. Visose šiose šalyse, kaip pastebi dauguma autorių, iki 1989 metų nebuvo konkurencijos gauti darbą, profesinė karjera priklausė ne nuo individualios kompetencijos, bet nuo ideologinių kriterijų. Dabartiniu metu visos šios šalys siekia įstoti į Europos Sąjungą„ ir spartūs pokyčiai, vykstantys šiose šalyse, iškelia naujas vertybes. Vykstant visuomenės kaitai, plečiasi ir suaugusiųjų švietimo vaidmuo bei galimybės šiose Rytų ir Centrinės Europos šalyse. Suaugusiųjų švietimas gali padėti socialinei ir kultūrinei, ekonominei ir politinei mokslinei ir psichologinei visuomenės plėtrai. Tik suaugusiųjų švietimo dėka visuomenės nariai galės plėtoti savo įgūdžius, gebėjimus, žinias, formuotis požiūrius, įveikti funkcinį neraštingumą ir lavinti profesinius įgūdžius, gebėjimus bei didinti savo produktyvumą. Suaugusiųjų švietimas padės palaikyti socialinę tvarką, kultūrų atvirumą, taiką, demokratijos mokymąsi ir kartu padės įveikti pramoninį teršimą, skatins politinę, ekologinę, kultūrinę piliečių savimonę. Nuolat mokydamasis suaugusysis jaus pasitenkinimą, įgis pasitikėjimo savo jėgomis, augs kaip asmenybė ir padės formuotis „besimokančiai visuomenei.“
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Danguolė Beresnevičienė,
Vaiko prenatalinio vystymosi veiksniai
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 6 (1999): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Danguolė Beresnevičienė,
Asmens teorija: poreikis atleisti
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 15 (2005): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Danguolė Beresnevičienė,
Margarita Teresevičienė,
Dėstytojų ir studentų požiūris į tradicinį mokymą ir mokymąsi bendradarbiaujant
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 4 (1997): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Danguolė Beresnevičienė,
Nuolatinis mokymasis vardan lygybės ir socialinio teisingumo kaip aukštojo mokslo misija
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 8 (2001): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Danguolė Beresnevičienė,
Suaugusiųjų mokyklos moksleivių asmenybės ypatumai
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 3 (1996): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Danguolė Beresnevičienė,
Suaugusiųjų mokyklos moksleivių savivaizdžio ypatumai
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 4 (1997): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Danguolė Beresnevičienė,
Profesinis orientavimas Lietuvoje
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 9 (2002): Acta Paedagogica Vilnensia