Stropumas – mokymosi veiksnys

Santrauka

Šis straipsnis ir skirtas vienai mokymosi problemų - stropumui bei jo motyvacijai aptarti. Manome, kad stropumas yra motyvacinis darinys, kuris aktualioje situacijoje reiškiasi elgesio bei veiklos aktyvumu, įveikiant užduotis ir siekiant kuo geresnio rezultato. Mokymosi stropumas, kaip asmenybės savybė, ypač išryškėja ir ugdosi veikiamas šeimos ir mokyklos reikalavimų. Jei mokinys savo socialinį statusą laiko svarbiu dalyku, emocinis-intelektualinis jo išgyvenimas lemia stropumą, kuris reiškiasi iš įvairių motyvų kylančia paskata mokomąją veiklą atlikti tam tikru lygiu. Mokymosi stropumo motyvacija negali būti įvardijama kaip paprastas skatulys. Turima galvoje ne tik psichofizinė vaiko įtampa, bet ir doroviniai poreikiai, nuostatos, idealai. Todėl stropumas, kaip ir bet kuri kita asmenybės savybė, patvaresnė tampa, kai pasiekiama pačių aukščiausių motyvacijos formų, t. y. įeina į subjekto vertybių sistemą. Stropumo, kaip asmenybės savybės, turinį nulemia jį skatinančių motyvų pobūdis. Mokymosi stropumo motyvų hierarchijoje svarbiausią vietą ne visada užima tiesiogiai su mokymusi susiję motyvai. Kryptingas pedagoginis vadovavimas mokymosi stropumui, motyvacijos formavimuisi padeda išvengti mokymosi stropumo ir pažangumo mažėjimo. Reikalinga negatyvių priežasčių diagnostikos, eliminavimo ir teigiamos motyvacijos ugdymo metodika, t. y. būtina mokymosi stropumo negatyvios motyvacijos koregavimo ir pozityvios motyvacijos įtvirtinimo metodika.