Straipsnyje analizuojamas holistinis, integralus požiūris į meilę, padedantis atskleisti meilės esmę, įžvelgti brandžios meilės kriterijus, išryškinti meilės principus ir sąlygas. Remiantis E. Fromo, P. Maldeikio, K. Wojtylos, A. Paškaus ir kt. įžvalgomis, teigiama, kad meilė yra specifinė ir sudėtinga santykio su pasauliu forma, atsiskleidžianti per ryšius su įvairiais objektais bei reiškiniais: žmogumi, gamta, kultūra, Dievu. Meilė, kaip idealių santykių forma, nulemianti žmogaus gyvenimo kryptį, prasmę ir pilnatvę yra neatsiejama nuo dvasingumo ir dorinių vertybių. Meilė ne tik integruoja, reguliuoja ir realizuoja atskiras dorines vertybes, bet ir pati per jas daugiausiai atsiskleidžia, reiškiasi, veikia, bręsta.
