Mokyklinis ugdymas – visybiškas vyksmas

Santrauka

Šiame straipsnyje pristatomas tyrimas skiriamas mokykliniam ugdymui kaip visybiškam (holistiniam, gr. holos -visas) vyksmui pagrįsti, nes ugdymo mokslas nėra holistinis. Mokslinės pedagoginės žinios diferencijuojasi į gausybę atskirų disciplinų (dalinės pedagoginės disciplinos, pedagoginės koncepcijos ir srovės, pedagoginiai personaliniai moklais). Teoriniai apibendrinimai remiasi autoriaus empiriniais tyrimais, kurie apėmė 21 tūkstantį ugdytinių, daugiau kaip 1400 pedagogų, 800 mokinių tėvų. Įvairiu laikotarpiu (1963-1995 m.m.) į tyrimą buvo įtraukta visų Lietuvos miestų ir rajonų 916 mokyklų, apie 1100 mokyklinių klasių. Statistinis reiškinių studijavimas buvo derinamas su išsamiu kokybiniu paskirų ugdytinių ir pedagoginių reiškinių tyrimu. Lavinimas ir auklėjimas įgyvendinamas intelektine, emocine bei psichomotorine formomis mokymo procese, užklasinėje ir užmokyklinėje veikloje. Holistinis ugdymas sudaro sistemą. Jos posistemiai yra integruoti lavinimas ir auklėjimas, kurių esminės formos – asmenybės intelekto, emocijų ir praktinės veiklos sąsajos, darna. Abu posistemius įgyvendina penki ugdymo elementai: tikslai, pagrindai, turinys, metodika ir rezultatai, kurių kiekvienas susideda iš jam būdingų komponentų. Holistinis ugdymas parengia žmogų saviugdai. Asmenybė, tobulėdama pati, turi didesnę įtaką ir reikšmingiesiems kitiems, ir apskritai aplinkai. Taip per holistinio ugdymo ir saviugdos sąveiką vyksta nenutrūkstamas asmenybės ir visuomenės dvasinis progresas. Holistinio ugdymo idėjos taikomos Šiaulių Pedagoginiame Institute rengiant ir atestuojant mokytojus.