Santrauka
Straipsnio tikslas – atskleisti lietuvių liaudies tradicinio ugdymo patyrimą ir idėjas, socialines ir kultūrines tradicijas, lėmusias žmogaus, kaip aukščiausio kultūros veikėjo, ugdymą, reikalavimus žmogaus elgesiui, ugdymo būdus, priemones ir taisykles. Iš įvairių aplinkos veiksnių – gamtos, buities, darbo, tautosakos, papročių – veikusių tradicinę ugdymo raidą, reikia išskirti krikščionybės priėmimą (1375) ir raštijos gimtąja kalba atsiradimą Lietuvoje (1547). Ikikrikščioniškajam periodui būdingas glaudus žmogaus ryšys su gamta, papročiai ir žodinė tradicija. Vaiko nenutrūkstamais santykiais su natūralia aplinka formavosi pažiūros, idealai, pasaulėžiūra, atitinkanti to meto pasaulio suvokimą. Pagoniškojoje Lietuvoje tikrovė, kasdieninio gyvenimo faktai buvo „įvilkti" į magines, ritualines formas. Krikščionybė iš esmės pakoregavo pasaulėžiūrinius akcentus: vietoje daugelio garbinimo objektų iškeliama Dievo meilė kaip svarbiausioji liaudies ugdytoja. Įvedus krikščionybę, pagoniškosios ir krikščioniškosios kultūros sąveikos procese kito požiūris į gyvenimo, ugdymo tikslus, žodinės tradicijos, šeimos tradicijų, ugdymo metodų paskirtį. Atsiradus spaudai gimtąja kalba, liaudies pedagoginė mintis pasipildė nauju turiniu. Nesant rašytinių šaltinių, liaudis per amžius atmintyje saugojo įvairių gyvenimo sričių žinias ir patyrimą, kurį perdavė kitoms kartoms. Spausdintas žodis pakeitė iš esmės šią praktiką, sudarė naujas sąlygas pedagoginei minčiai plisti. Liaudies pedagoginė išmintis plačiai atsispindėjo istorikų, etnografų, tautosakininkų (L. Jucevičiaus, S. Daukanto, M. Valančiaus) darbuose. Autoriai iškėlė tradicinio ugdymo idėjas ir patyrimą: gimtosios kalbos reikšmę, tautosakinę išmintį, sveiką gyvenimo būdą ir jo įtaką vaikui, šeimą kaip papročių, tradicijų puoselėtoją ir saugotoją, dorinių savybių – dievotumo, teisingumo, sąžiningumo, darbštumo ugdymą liaudies pedagogikos priemonėmis, pavyzdžio, pamokymų dorinę reikšmę.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Leonas Jovaiša,
Pasaulietinio ugdymo tikslai
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 1 (1991): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Jonas Ruškus,
Dainius Žvirdauskas,
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo paskirčių hierarchija Lietuvoje
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 24 (2010): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Gražina Čiuladienė,
Antanas Valantinas,
Tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo gairės: ką atskleidžia kritiški tėvų atsiliepimai apie ugdymo procesą
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 37 (2016): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Liudmila Rupšienė,
Ramutė Kučinskienė,
Mokinių adaptacija naujojoje mokykloje
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 17 (2006): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Harald Wagner,
Prasmė – prasmės ieška – gyvenimo prasmė
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 17 (2006): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Stasė Valatkienė,
Džono Diuji pedagoginė sistema
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 3 (1996): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Aušra Rutkienė,
Elena Trepulė,
Nuotolinis suaugusiųjų mokymas(is) mokymosi visą gyvenimą kontekste
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 23 (2009): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Miglė Dovydaitienė,
Vaida Platkevičiūtė,
JAUNESNIOJO MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ KONFLIKTŲ SPRENDIMO BŪDŲ IR VAIKO STATUSO GRUPĖJE SĄSAJOS
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 32 (2014): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Robertas Bartaševičius,
Vilija Targamadzė,
Bendrojo ugdymo mokyklos ugdymo politika: sąvokinės erdvės kontūrų brėžtis
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 28 (2012): Acta Paedagogica Vilnensia
-
Austėja Landsbergienė,
Apie L. Duoblienės knygos „Šiuolaikinė ugdymo filosofija” aktualumą
,
Acta Paedagogica Vilnensia: T 18 (2007): Acta Paedagogica Vilnensia