Santrauka
Straipsnyje gvildenamos profesinio orientavimo ir perorientavimo problemos. Pažymint, kad ilgą laiką mokyklose buvo praktikuojamas profesinis orientavimas, kuris dažnai apsiribojo agitacinėmis priemonėmis, siūloma į profesinį orientavimą žvelgti kaip į kompleksinę problemą. Tam pasitarnauti turėtų ne tik pedagogikos, bet ir psichologijos, sociologijos teorijos. Straipsnyje trumpai apžvelgiama šių teorijų įvairovė, išskiriant atskirų mokslininkų įžvalgas apie profesijos pasirinkimo sąsajas su ankstyvosios vaikystės patirtimi, psichinės energijos kryptingumu ir poreikiais (A. Roe), asmenybės bruožais ir aplinkos vaidmeniu (J. L. Holland; D. E. Super), atliekama veikla ir ateities planais (E. Cinzberg). Viena iš kompleksinio požiūrio į profesinį orientavimą dalių neabejotinai yra profesinio perorientavimo (reorientacijos) problema. Jos atsiradimą sąlygoja įvairūs mokinių patiriami sunkumai, susiję su pasirinkimo nerealumu, pagrindinių vertybių neapibrėžtumu, sugebėjimais, pastovių motyvų neturėjimu, savęs vertinimu, adaptacijos problemomis, profesiniu tinkamumu.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai