Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarė
Architektų g. 12–15
Tel.: d. (85) 244 76 91, n. 244 76 81
Straipsnyje atskleidžiamas Maceinos požiūris į reformistinį pedagoginį sąjūdį Vakaruose XX a. pradžioje. Pasitelkus lyginamąją analizę pateikiama Antano Maceinos naujųjų pedagogikos srovių klasifikacijos samprata, požiūris į pedagogikos istoriją. Pabrėžiama, kad autorius buvo gerai susipažinęs su užsienio mokyklos patirtimi, nuodugniai išstudijavęs moderniosios pedagogikos sroves, jų mokyklų (G. Keršenšteinerio, H. Gaudigo, G. Vynekeno ir kt.) praktiką. Pateikiamas išsamus A. Maceinos išskirtų srovių (transcendentinės, psichologinės ir vitalinės) apibūdinimas. Pažymima, kad jis ne tik smulkiai išnagrinėjo sroves kritinės analizės aspektu, bet ir išskyrė jų stiprybes ir silpnybes. Pabrėžiama, kad A. Maceina ypač aštriai pasisako prieš pedagoginį vitalizmą, nepritaria aklam užsienio patirties kopijavimui, vykdant švietimo reformą Lietuvoje.