Mokyklos kaip besimokančios organizacijos modelio taikymas vykdant profesinį mokymą: Latvijos pavyzdžiu
Straipsniai
Gunta Siliņa-Jasjukeviča
Latvijos universitetas image/svg+xml
https://orcid.org/0000-0002-6493-5396
Ilze Briška
Latvijos universitetas image/svg+xml
Inese Lūsēna-Ezera
University of Liepāja image/svg+xml
Agnese Lastovska
Latvijos universitetas image/svg+xml
Inga Linde
Latvijos universitetas image/svg+xml
Publikuota 2024-08-12
https://doi.org/10.15388/ActPaed.2024.52.3
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

profesinis mokymas
mokykla kaip besimokanti organizacija
švietimo politika
švietimo kokybės vertinimas

Kaip cituoti

Siliņa-Jasjukeviča, G. (2024) “Mokyklos kaip besimokančios organizacijos modelio taikymas vykdant profesinį mokymą: Latvijos pavyzdžiu”, Acta Paedagogica Vilnensia. Translated byI. Linde, 52, pp. 24–40. doi:10.15388/ActPaed.2024.52.3.

Santrauka

Kontekstas. Naujausiuose tyrimuose pripažįstama, kad mokyklos kaip besimokančios organizacijos (angl. School as a Learning Organisation, SLO) modelio taikymas švietimo vadyboje yra pagrindinis veiksnys, užtikrinantis bendrojo ugdymo įstaigos gebėjimą veiksmingai įgyvendinti švietimo politikos tikslus ir prisitaikyti prie atsirandančių pokyčių. Nors profesiniam švietimui ir bendrajam ugdymui būdingi skirtingi tikslai ir tikslinės grupės, jie taip pat susiduria su dinamiškais pokyčiais ir naujais iššūkiais.
Tikslas. Atliekant tyrimą buvo siekiama nustatyti, ar ir kaip mokyklos kaip besimokančios organizacijos modelis gali būti taikomas profesiniame švietime, nes tokio modelio taikymas padeda užtikrinti aukštą vadovų ir akademinio personalo profesinę kompetenciją, stiprina bendrą strateginę viziją, atsakomybę ir savarankiškumą, įvairų bendradarbiavimą, efektyvų išteklių valdymą, žinių ir gerosios patirties sklaidą – visa tai svarbu ir profesiniam švietimui.
Metodai. Taikant kokybinę duomenų analizę, straipsnyje analizuojama ES ir EBPO šalių patirtis diegiant mokyklos kaip besimokančios organizacijos modelį profesiniame mokyme ir tiriama, kokios tokio modelio dimensijos reiškiasi Latvijos profesinio mokymo politikoje ir praktikoje. Fokusuotų diskusijų grupės interviu su Latvijos profesinio mokymo įstaigų atstovais buvo nagrinėjami minėto modelio ypatumai profesiniame mokyme, apibūdinami iššūkiai ir siūlomi sprendimai, kaip tikslingai įgyvendinti metodą Latvijoje.
Rezultatai. ES ir EBPO šalių bei Latvijos švietimo politikos dokumentuose, taip pat fokusuotų diskusijų grupių interviu galima rasti visas 7 mokyklos kaip besimokančios organizacijos modelio dimensijas, o tai rodo, kad tolydžio vyksta profesinio mokymo įstaigų transformacija į besimokančias organizacijas.
Išvados. Švietimo politikos formuotojams: kadangi Latvijos profesinio mokymo dokumentuose mokyklos kaip besimokančios organizacijos bruožai matomi tik iš dalies, reikėtų tobulinti sistemą, kad ji apimtų visus modelio aspektus, o politikos dokumentuose suderinti normas ir susitarimus dėl bendro supratimo. Mokyklų atstovams: reikėtų didinti profesinio mokymo įstaigų darbuotojų informuotumą apie SLO esmę ir vaidmenį gerinant ugdymo kokybę, taip pat būtina užtikrinti, kad visos modelio dimensijos būtų tinkamai suprantamos ir taikomos. Verslininkams: padėkite apibrėžti svarbius įvairių profesijų reikalavimus atskiruose sektoriuose, kad būtų galima kuo veiksmingiau panaudoti individualų besimokančiųjų potencialą. Mokslininkams: padėkite ieškoti būdų išspręsti prieštaras naudodamiesi gerąja praktika ir moksliniais tyrimais.

PDF
HTML
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.