Transdiscipliniškumo sąvoka plačiai tiriama nuo praėjusio šimtmečio septinto dešimtmečio ir vis dar neturi vieno bendro apibrėžimo, nes manoma, kad transdiscipliniškumas labai priklauso nuo konteksto. Straipsnyje pateikiama transdisciplininių tyrimų, praktikų ir mokymosi patirčių apžvalga, identifikuojami ir trumpai aptariami transdisciplininio mokymosi bruožai atskleidžiant funkcinį ir mokomąjį transdiscipliniškumo pobūdį šiuolaikinėse švietimo sistemose. Kartu straipsnyje apmąstomas transdiscipliniškumo ryšys su darnaus vystymosi ugdymu ir universalių įgūdžių formavimu, aptariama transdiscipliniškumo reikšmė sprendžiant sudėtingas ir nevienareikšmes socialines ir aplinkos problemas. Transdiscipliniškumas kaip viena iš galimų prieigų skatina abipusį transformuojantį mokymąsi, transcendavimą, problemų sprendimą; jį rodo besimokančiųjų aktyvaus mokymosi vertybės bei siekis spręsti realaus pasaulio problemas, taip pat atskirų mokslinių disciplinų dermė ir naujų žinių, įgūdžių, kompetencijų bei vertybių formavimas bendradarbiaujant bendraamžiams, mokytojams ir platesnei visuomenei.