Straipsnyje nagrinėjami Latvijos mokyklų vadovų lūkesčiai ir įsitikinimai pradedant profesinio tobulėjimo kursą apie charakterio ugdymą (toliau – programa). Atliktame tyrime nagrinėti šie klausimai: kokios buvo mokyklų vadovų nuostatos ir lūkesčiai pradedant programą? Kokie buvo jų pirminiai įsitikinimai apie savo žinias ir lyderystės kompetenciją šioje srityje? Kokių jie turėjo pirminių įsitikinimų apie savo vaidmenį ir įtaką mokinių moraliniam brendimui ir jų pačių moraliniam tobulėjimui?
Norint atsakyti į šiuos klausimus, 2020 m. pavasarį ir rudenį atlikta apklausa naudojant anketą su uždarais ir atvirais klausimais. Apklausoje dalyvavo 30 Latvijos mokyklų vadovų (iš Rygos, Rygos apylinkių ir Siguldos). Mokyklų vadovų profesinės patirties įvairovė suteikė tyrimui reikšmingų įžvalgų.
Dalyviai pasitikėjo savo profesine patirtimi ir kompetencija, tačiau kartu buvo pasirengę tobulinti profesinę praktiką ir žinias savo srityje. Jie pabrėžė norą dalytis žiniomis ir idėjomis bei išreiškė viltį, kad turės galimybę refleksijai ir bendrautii. Tyrimo dalyviai pabrėžė, kaip svarbu sukurti draugišką, bendra vertybių ir dorybių sistema besiremiančią atmosferą. Vienas iš tvirčiausių jų įsitikinimų buvo tas, kad jie patys turi įkūnyti dorybes, kurias norėtų matyti savo mokiniuose, ir užmegzti pasitikėjimu grįstą bendravimą kaip mokinių ir jų pačių moralinio augimo sąlygą.
Tyrimo rezultatai buvo naudinga atspirtis apibrėžiant tolesnio programoje vykdomo veiklos tyrimo kontekstą: jie naudojami kaip orientyras vertinant dalyvių nuostatas apie programos įgyvendinamumą ir įtaką jai pasibaigus. Šie radiniai taip pat gali būti vertingi panašioms iniciatyvoms ateityje, nes atskleidžia svarbių aspektų, į kuriuos reikia atsižvelgti organizuojant charakterio ugdymo lyderystės mokymo kursus.