2019 metų bendrųjų programų atnaujinimo gairėse teigiama (Dėl bendrųjų programų atnaujinimo gairių patvirtinimo, 2019 m. lapkričio 18 d. Nr. V-1317, 2019), kad Lietuvoje trūksta dermės tarp ugdymo tikslų, ugdymo turinio įgyvendinimo ir mokinių pasiekimų vertinimo. Lietuvos pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo apraše teigiama, kad pagrindinis ugdymo rezultatas yra laipsniškai įgyjamos dvasinę, intelektinę ir fizinę asmens brandą rodančios kompetencijos, apimančios žinias, supratimą, gebėjimus ir nuostatas (Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo, 2015 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1309, 2015). Tai suponuoja, jog valstybiniai brandos egzaminai turėtų būti sudaryti taip, kad atspindėtų asmens brandą rodančias kompetencijas, žinias, supratimą, gebėjimus ir nuostatas. Remiantis šia mintimi 2020 metais atliktas kokybinis tyrimas, kurio tikslas – nustatyti asmens brandos indikatorius Lietuvos konceptualiuosiuose švietimo dokumentuose. Pasiekti tikslui naudotas duomenų rinkimo metodas – dokumentų analizė. Surinktų duomenų apdorojimo metodas – turinio analizė. Atlikus kokybinį tyrimą nustatyta, kad asmens branda Lietuvoje yra tapatinama su kompetencijų visuma. Baigdami bendrąjį ugdymą mokiniai turėtų pasižymėti šiomis kompetencijomis: socialine, emocine ir sveikos gyvensenos; pažinimo; kūrybiškumo; pilietine; kultūrine; komunikavimo. Mokslinės literatūros apžvalga suponuoja, kad vėlyvosios paauglystės asmenybės raidos etape asmuo dar tik turi būti savojo identiteto paieškose. Dokumentuose pabrėžiama, kad kompetencijos yra vertinamos mokytojo ir mokinio sąveikoje, kaupiant kokybinius kompetencijų įrodymus. Tuo tarpu valstybiniai brandos egzaminai matuoja tris kognityvinių gebėjimų grupes: žinias ir supratimą, žinių taikymą ir aukštesniuosius mąstymo gebėjimus. Vertybinių nuostatų ir įsitikinimų egzaminas netikrina. Tyrimo išvada – brandos egzaminai neatspindi asmens brandos, aprašytos konceptualiuosiuose Lietuvos švietimo dokumentuose.