Šiame straipsnyje pasitelkiant moterų lygybės, (ne)vertinimo švietimo įstaigų vadybinėse pozicijose aspektą, moters socialinio vaidmens konstravimą ir tapatybės performatyvumo problemą siekiama pažvelgti į visuomenėje vykstančius žmogaus teisių ir lygybės užtikrinimo procesus mokyklų vadybos lauke. Tyrimo metu individualiu lygmeniu pažvelgiama į tai, kas vyksta nematomoje vidinėje švietimo vadybos kultūroje, išskleidžiant visuminę švietimo sistemos mozaiką, kurią sudaro skirtingų švietimo sistemos dalyvių poreikiai, reikalavimai ir lūkesčiai. Pasitelkus interakcinės etnografijos epistemologiją tyrime atskleidžiama, kaip mokyklų vadovės konstruoja profesinę tapatybę lyties (ne)lygybės ir galios santykio kontekste. Duomenų analizei pasitelkta diskurso analizė leidžia pamatyti, kaip kalbiniais įrankiais yra konstruojami kasdieniai įvykiai ir socialinės praktikos. Dera pažymėti, kad tyrimo metu matytas „mažosios d“ diskursas (kalbos vartosenos) išauga į „didžiosios D“ diskursą bei atskleidžia, kaip mokyklų vadovės yra pozicionuojamos kontroversiniame švietimo vadybos kontekste.