Ambicingi Europos kalbų politikos tikslai ir pastangos užtikrinti konkurencingumą paskatino nacionalinėse švietimo sistemose daugiau dėmesio skirti kalbų kompetencijai. Šiame straipsnyje naudojant Spolsky „svogūno“ kalbų politikos modelį (2004) ir Engeström besiplečiančio mokymosi teoriją (1987; 2008) siekiama nustatyti formuojamąjį daugiakryptės kalbų politikos poveikį profesiniam Latvijos ugdytojų rengimui bei norima palyginti esamas anglų kalbos mokėjimo sąlygas mokytojams ir mokytojų rengėjams.
Nepaisant anglų kalbos prioretizavimo ir strateginių skirtumų administruojant užsienio kalbas mokytojų ir dėstytojų atžvilgiu, veiklos sistemų analizė atskleidė reikšmingai didesnius reikalavimus anglų kalbos kompetencijai ir su tuo susijusį spaudimą akademiniam personalui bei mokytojų paskatinimo stiprinti jų anglų kalbos mokėjimo lygį trūkumą. Gerinant esamą kalbų politikos situaciją, svarbu atkreipti dėmesį tiek į sisteminę, tiek į individualią perspektyvą, kadangi šių lygmenų sąveika turi įtakos tam, kaip mokytojų rengėjai pasieks išsikeltus tikslus.