Straipsnyje pateikiama performanso pedagogikos istorinių šaknų „Fluxus“ pedagogikoje analizės ir performanso pedagogikos praktikos Lietuvoje pavyzdžių (festivaliai AN88 (1988) ir AN89 (1989). Tyrimas susijęs su performanso pedagogikos metodų taikymu šiuolaikiniame projekte „Laiko, erdvės ir veiksmo departamentas“. Šiuo tyrimu siekiama apibrėžti performanso pedagogikos sąvokų teorijas, vartojant sąvokas „Žmogaus semiotika“ (Andersenas, 2002), „Hyper Performer“ ir „InterMedia“ (Higginsas, 1984). Šis projektas buvo įgyvendintas panaudojant kritinio utopinio veiksmo tyrimo strategiją Vilniaus dailės akademijoje. Empirinė medžiaga surinkta man dirbant kviestine dėstytoja ir atliekant pedagoginę stažuotę Vilniaus dailės akademijoje.
Tyrimo rezultatai – apibrėžtos pagrindinės performanso pedagogikos sąvokų teorijos ir patikrintos šių sąvokų ir terminijos taikymo galimybės meno ir švietimo projektuose. Šie rezultatai gali būti naudingi dėstantiems menininkams.