Tyrimo objektas – mokinių mokėjimo mokytis kompetencija. Keliami tokie uždaviniai: (1) išskirti mokėjimo mokytis kompetencijos aktualizavimo iššūkius vykdant gamtamokslinį ugdymą; (2) ištirti N gimnazijos dešimtos klasės mokinių turimą mokėjimo mokytis kompetenciją; (3) pateikti išvadas apie mokinių turimą mokėjimo mokytis kompetenciją ir šios kompetencijos ugdymo aktualiausius aspektus chemijos pamokose. Kiekybinio tyrimo (kuriame dalyvavo 172 mokiniai) rezultatai patvirtina hipotezę, kad mokėjimo mokytis kompetencija iš visų kitų kompetencijų išsiskiria tuo, kad glaudžiai susijusi su mokymosi rezultatais. Sėkmingai besimokantieji labiau pasitiki savimi, dažniau patiria pasitenkinimą ir pergalės pojūtį, o nuolatinė nesėkmė gali išsirutulioti į prastą savęs vertinimą, abejingumą, vengimą ir agresiją. Geriausiais pažymiais besimokantieji taip pat pasižymi stipresne valia ir savidisciplina siekdami užsibrėžtų tikslų (kuriuos jie taip pat kelia dažniau nei silpniau besimokantieji). Apklausos rezultatai rodo, kad visiems mokiniams labiausiai trūksta išmanymo apie įvairius mokymosi metodus ir gebėjimo pasirinkti tinkamiausius konkrečioms situacijoms. Vienas iš veiksmingų būdų, galinčių padėti mokiniui sėkmingai perprasti iš pirmo žvilgsnio dėl didelio abstraktumo gana komplikuotą chemijos mokslą, yra mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymo stiprinimas. Dėl šios priežasties darbe kartu su tyrimo dalyvių pateiktais mokėjimo mokytis kompetencijos iššūkiais pateikti ir galimi jų sprendimo būdai.