Straipsnyje yra analizuojama, kaip multimodalų ugdymą galima taikyti ugdymui kinu. Kai kurie skeptikai mano, kad tai netinkama dėl įvairių priežasčių. Autorės pateikia savo argumentų, patvirtinančių kitą – pozityvų požiūrį, aptaria šios problemos teorines prieigas ir pateikia kai kuriuos darbo su kinu pavyzdžius, fokusuojantis į etinių nuostatų ugdymą multimodalumo perspektyvoje. Teorine prieiga šiam darbui pasirinkta Williamo Jameso ir Johno Dewey patirties samprata ir jiems artima Williamo B. Russello ugdymo kinu metodologija, o iš kitos pusės – Gilleso Deleuze’o kino filosofija.