NEFORMALUS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMAS: VALSTYBINIS IR PRIVATUS SEKTORIUS
ŠVIETIMO POLITIKOS IŠŠŪKIAI
Jūratė Butvilienė
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/ActPaed.2013.30.1546
126-136.pdf

Reikšminiai žodžiai

švietimas
neformalusis suaugusiųjų švietimas
valstybinis ir privatus mokymų sektoriai

Kaip cituoti

Butvilienė, J. (2013) “NEFORMALUS SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMAS: VALSTYBINIS IR PRIVATUS SEKTORIUS”, Acta Paedagogica Vilnensia, 30, pp. 126–136. doi:10.15388/ActPaed.2013.30.1546.

Santrauka

Lietuvos socialinių tyrimų centro
Sociologijos instituto doktorantė
A. Goštauto g. 11, LT-01108, Vilnius
El. paštas: jurate.terepaite@gmail.com

Straipsnyje aktualizuojamas neformalusis suaugusiųjų švietimas kaip tam tikra formaliojo švietimo dalis, pabrėžiant vis dar esamą takoskyrą tarp socialinio (bendruomeniško aspekto, pagal Putnam, 2000) ir žmogiškojo (investicijų į save aspekto, pagal Varnas ir Grundey, 2006) kapitalo. Pristatomi tyrimo duomenys, parodant suaugusių besimokančiųjų motyvaciją / intencijas mokytis neforma­liuoju būdu, jų patiriamas kliūtis, mokymo kursų pasirinkimą, dalyvavimo mokymuose priežastis ir kitas statistiškai reikšmingas demografines ypatybes. Atskleidžiami statistiniai skirtumai tarp ti­riamų privataus ir valstybinio mokymo sektorių pagal: a) pasirenkamų mokymo kursų programas, b) dalyvavimo neformaliajame švietime motyvus, c) patiriamus sunkumus ar d) mokymosi inten­cijas ir sąsajas su turimomis aspiracijomis.

126-136.pdf

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.