Mokyklų vadovų vadybinė patirtis ir universitetinės magistrantūros studijos: dviejų posocialistinių šalių palyginimas, pasinaudojant TIMSS 2015 ir PIRLS 2016 metų tyrimų duomenimis
Moksliniai tyrimai apie posocialistinių šalių švietimo politiką ir praktiką nepasižymi didele gausa. Mūsų manymu, tokį gana ribotą mokslininkų susidomėjimą nulemia keletas priežasčių. Pirma, nėra visuotinai pripažintos socialinės teorijos, aiškinančios posocialistinio pasaulio raidą. Antra, teritoriniai ginčai apsunkina statistinių duomenų rinkimą ir analizę. Trečia, kai kurioms posocialistinėms šalims, kurioms būdingas autoritarinis valdymas, būdinga „pagražinti“ duomenis tam, kad geriau būtų atrodoma tarptautiniuose reitinguose. Ketvirta, sunku gauti išsamius duomenis apie EBPO ir ES nepriklausančių posocialistinių šalių švietimą. Viena iš egzistuojančių galimybių – pasinaudoti didelės apimties tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų duomenimis. Be naujųjų ES narių, šiuose tyrimuose dalyvauja ir kai kurios ES nepriklausančios posocialistinės šalys. Šiame straipsnyje, remiantis TIMSS 2015 ir PIRLS 2016 metų tyrimų duomenimis, buvo palyginta dviejų posocialistinių šalių – Lietuvos ir Kazachijos – mokyklų vadovų vadybinė patirtis ir išsilavinimas. Rezultatai parodė esminius skirtumus tarp lyginamų šalių: Lietuvoje moksleivių, kurių mokyklų vadovai turi magistro išsilavinimą, skaičius 4–5 kartus viršija Kazachijos rodiklį. Lietuvos mokyklų vadovai taip pat turi vidutiniškai 1,5 metų ilgesnį vadybinio darbo stažą negu Kazachijos mokyklų vadovai. Kita vertus, TIMSS 2015 ir PIRLS 2016 tyrimų rezultatai nerodo tiesioginio mokyklų vadovų vadybinės patirties ir išsilavinimo bei mokinių pasiekimų ryšio. Moksliniai tyrimai rodo, kad ugdymo kokybę vadovų veikla labiau veikia netiesiogiai. Didesnė mokyklų vadovų vadybinė patirtis ir aukštesnis išsilavinimo lygis gali nulemti našesnį mokyklos valdymą – labiau kompetentingi vadovai sugeba racionaliau naudoti išteklius, tinkamiau formuoti pedagogų komandą, sėkmingiau plėtoti ryšius su mokinių tėvais, socialiniais partneriais ir kt., tačiau moksleivių mokymosi efektyvumą nulemia daugybė kitų veiksnių.