Bendradarbiavimo etnografijos galimybės atskleisti ir kurti vaikų pajėgumą konstruojant gilesnį supratimą apie perkeltųjų vaikų situaciją Kolumbijoje
Tyrimų apie vaikus reikšmingumą pripažįsta daugelio skirtingų mokslų sričių atstovai, tačiau ne visada tiriamų vaikų požiūris įtraukiamas į tyrimus. Tradiciškai konkrečios vaikų patirties suvokimas buvo formuojamas remiantis suaugusiųjų, kalbančių už vaikus, požiūriu, didesnio dėmesio nekreipiant į tai, ką gali pasakyti patys vaikai. Vis dėlto praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio socialiniuose tyrimuose pradėtos taikyti naujos strategijos, kurias lėmė įvairių mokslo šakų, filosofinių paradigmų kaitos bei pasaulinių organizacijų nuostatų pokyčiai. Šios strategijos skatino kovoti su vaikų sampratos ignoravimu ir siekė įtraukti pačius vaikus ir remtis jų požiūriu į mokslinių tyrimų kūrimą ir vykdymą.
Šiame straipsnyje pateikiama etnografinio tyrimo, atskleidžiančio vaikų dalyvavimo kuriant mokslo žinias svarbą, medžiaga. Tyrime nagrinėta, kaip ginkluoto konflikto metu perkeltieji vaikai kuria savo fizinio ir kultūrinio pasaulio prasmę smurto ir skurdo paveiktoje Kolumbijos srityje. Remiantis etnografiniais stebėjimais, interviu ir vaikų sukurtais fotonaratyvais, tyrime buvo plėtojama vaikų aktyvaus dalyvavimo moksliniame tyrime idėja. Šiame straipsnyje pabrėžiama, kad tyrimai bendradarbiaujant su vaikais suteikia jiems galimybę labiau dalyvauti formuojant juos supantį pasaulį. Tyrimų bendradarbiaujant koncepcijos aktualizavimas Kolumbijos kontekste taip pat galėtų stiprinti mokslinius tyrimus ir kaip konkrečią veiklą, skatinančią socialines transformacijas.