Šiame straipsnyje siekiu aptarti savo, kaip trejų metų etnografinio tyrimo grupės nario, požiūrį.
Projekte „Medicininis švietimas skaitmeniniame amžiauje“ (angl. Medical Education in a Digital Age) naudoti skirtingi duomenų kūrimo metodai: dokumentų analizė (išanalizuota 60 skirtingų institucinių tekstų) ir pusiau struktūruotų interviu analizė (kartu su administracijos personalu, akademiniu personalu bei techninės pagalbos personalu buvo atlikta 16 interviu). Be abejo, dokumentų analizė ir interviu yra metodai, turintys labiau institucinės etnografijos nei „tradicinės“ antropologinės etnografijos (Smith, 2015) charakteristiką. Dviejose žemynuose tyrėjų grupės atliktas tyrimas iškėlė kompleksinių klausimų, susijusių ne tik su tyrimo lauku, bet ir su tyrėjų bendradarbiavimo pobūdžiu. Šie klausimai leido giliau apmąstyti etnografinio tyrimo sampratą, kai tyrėjai ir tyrimo laukas yra iš dalies virtualūs. Mano atsakymai į šiuos klausimus remiasi metodologinio pliuralizmo idėja ir pragmatiniu požiūriu į tyrimo procesą.