Straipsnyje gilinamasi į tai, kokias dedamąsias apima etnografinio archyvo įrašai, ir parodoma, su kokiais iššūkiais susidūrė mūsų interakcinės etnografijos (IE) grupė, tyrusi vidinės interakcinės etnografijos grupės surinktus archyvuotus įrašus, kai buvome pakviesti prisidėti prie vykdomo Mokymo plėtros projekto (MPP, angl. Instructional Development Project) dokumentavimo ir analizės. Išorinėje IE grupėje dalyvavo pagrindinis tyrėjas ir trys doktorantai, o vidinę IE grupę sudarė administracijos direktorius, profesorius iš organizacinės komunikacijos srities, projekto konsultantas ir du etnografai. Nors abi grupės rėmėsi interakcinės etnografijos (angl. Interactional Ethnography (IE) tyrimo logika, vis dėlto atliekant analizę teko susidurti su užtikrintumo ribų (Green, Baker, 2007) problema – kilo klausimas, kodėl buvo archyvuojami būtent tokie įrašai ir kas juose įrašyta. Siekiant atsakyti į šį klausimą, daryta papildomų įrašų, kuriais norėta plačiau išskleisti pradiniame įrašų archyve (vaizdo ir garso įrašuose, lauko užrašuose, dalyvių dialogų stenogramose ir artefaktuose) inskribuotas prasmes, veiksmus ir projekto kūrimo procesus. Įrašus papildžius susirašinėjimais su instruktoriumi el. paštu bei interviu su projekto nariais, tapo lengviau suprasti iteracinius ir rekursinius MPP procesus, kurių pagrindu sukurtas „geriausias šiuo metu siūlomas kursas“. Įsigilinimas į visą IE programos sudarymo procesą, kurio pagrindu sukurtas minėtas kursas, padėjo mūsų išorinei IE grupei geriau suprasti MPP grupės pristatomus įvykius, tekstus, dalyvius, erdves, laiką, prasmes ir konstruojamus veiksmus. Archyvo papildymas buvo naudingas tiriant istorinių įvykių ir institucinių kontekstų lygius, turėjusius įtakos tam, kuria kryptimi vystėsi MPP. Visa tai iškėlė papildomų klausimų: kada archyvas gali būti laikomas pilnu ir ko archyve gali trūkti nuodugniai vertinant konkrečios programos kūrimą skatinančius arba stabdančius veiksnius?