PISA fenomenas: daugiaveidė tarptautinio moksleivių vertinimo programa
ŠVIETIMO POLITIKA IR PRAKTIKA
Rimantas Želvys
Publikuota 2016-12-27
https://doi.org/10.15388/ActPaed.2016.37.10462
PDF

Reikšminiai žodžiai

Tarptautinio moksleivių vertinimo programa (PISA)
globalizacija
neoliberalizmo ideologija
švietimo pasiekimų matavimas
reitingavimas
politikos formavimas

Kaip cituoti

Želvys, R. (2016) “PISA fenomenas: daugiaveidė tarptautinio moksleivių vertinimo programa”, Acta Paedagogica Vilnensia, 37, pp. 9–17. doi:10.15388/ActPaed.2016.37.10462.

Santrauka

Tarptautinio moksleivių vertinimo programa, kurios angliškojo pavadinimo santrumpa PISA yra gerai žinoma Lietuvos edukologams, jau seniai tapo išskirtiniu šiuolaikinio švietimo fenomenu. Programą 2000 metais inicijavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), o dabar joje dalyvauja 65 pasaulio šalys ir teritorijos. PISA yra vienintelis tarptautinis lyginamasis tyrimas, kurio metu vertinami 15-mečių moksleivių pasiekimai skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo srityse. Šis tyrimas yra tapęs tiek edukologų, politikų ir žurnalistų įkvėpimo šaltiniu, tiek ir dalies mokslininkų aršios kritikos objektu. Nesvarbu, esame šio tyrimo šalininkai ar priešininkai, negalėtume nuneigti didžiulio šio tarptautinio tyrimo poveikio švietimui. Tačiau debatų apie PISA metu išsakydami savo argumentus diskutantai dažnai turi omenyje skirtingus PISA aspektus, todėl, vertinant šį tyrimą, nėra lengva rasti bendro sutarimo. Šis tyrimas yra daugiaveidis: tai reiškia, kad vienu metu PISA atlieka daug skirtingų vaidmenų. Šiame straipsnyje mūsų nagrinėjimo objektas buvo PISA fenomeno raiška. Tikslas: išsiaiškinti skirtingus šio tarptautinio tyrimo atliekamusvaidmenis edukologijos teorijos ir praktikos lauke. Mes identifikavome dešimt skirtingų tarptautinio 15-mečių tyrimo vaidmenų: PISA kaip globalizacijos simbolis, PISA kaip neoliberalizmo apraiška švietime, PISA kaip metodologinė kontroversija, PISA kaip tyrimo duomenų bazė, PISA kaip švietimo pasiekimų matavimo priemonė, PISA kaip reitingavimo sistema, PISA kaip reklamos būdas, PISA kaip baudžiamoji priemonė, PISA kaip verslas ir PISA kaip švietimo politikos formavimo instrumentas. Pagrindinė išvada, prie kurios priėjome, skamba taip: skirtingų interesų grupių atstovai, siekdami savo tikslų arba norėdami apginti savo interesus, turėtų dėmesingiau ir selektyviau pasitelkti į pagalbą skirtingus PISA tyrimo aspektus. Vieni tyrimo aspektai jiems gali būti labiau naudingi ar patrauklūs, kiti – mažiau, tačiau vargu ar įmanoma ignoruoti patį PISA tyrimo fenomeną, neabejotinai turintį didelį poveikį šiuolaikinio švietimo raidai.

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 > >>