Miestas kitaip: erdvė Giedros Radvilavičiūtės esė „Racionalūs sprendimai“

Santrauka

Straipsnyje, pasitelkiant šiuolaikinės (literatūros) geografijos konceptus, analizuojamas erdvės rašymas Giedros Radvilavičiūtės esė „Racionalūs sprendimai“. Erdvės rašymas suponuoja požiūrį į erdvę literatūros kūrinyje, kai erdvė suvokiama ne kaip tuščia talpa / scena, kurioje vyksta veiksmas, bet kaip (ne)žmogiškų veikėjų santykiai, ryšiai ir tinklai, iš kurių erdvė susikuria kaip vieta-įvykis. Toks erdvės suvokimas ateina iš humanitarinės geografijos, pasiūlančios naują miesto ontologiją, išdėstytą Asho Amino ir Nigelio Thrifto knygoje Cities: Reimagining the Urban (2002). Anot šių autorių, tai, kas nuolat vyksta mieste, yra gyvenimas, susikuriantis iš žmonių, gyvūnų bei daiktų tinklų ir bendruomenių. Viena iš bendruomenių formų, jų nuomone, yra pati kasdienybė. Straipsnyje teigiama, kad „Racionalių sprendimų“ pasakojimas sukuria naują miesto lietuvių literatūroje variantą, kai miesto erdvė yra ne reprezentuojama / atvaizduojama, bet parašoma kaip kasdienybės gyvenimo vyksmo vieta, o šioje esė vartojama „buitinių nesklandumų“ sąvoka galėtų būti vienas iš naujosios urbanizmo teorijos ieškomų konceptų, priartinančių tyrimus prie šiuolaikinio miesto realybės.