Vilniaus kino erdvės: Eitvydo Doškaus dialogas su Almantu Grikevičiumi filme Čia buvo Vilnius

Santrauka

Straipsnyje lyginami du poetinės kino dokumentikos kūriniai, reprezentuojantys Vilnių: Almanto Grikevičiaus Laikas eina per miestą (1966) ir Eitvydo Doškaus Čia buvo Vilnius (2022). Analizė grindžiama prancūzų geokritikos prieiga, nusakančia miesto ir jo meninių reprezentacijų sąveiką bei įtaką vieni kitiems. Straipsnyje ryškinamas filmų dialogas, jo teminiai bei estetiniai skirtumai ir sąsajos. Grikevičius sukuria modernistinį Vilniaus portretą, jungiantį istoriją ir dabartį, o Doškus reprezentuoja nuolat kintantį miestą, kurio tapatybė apima tiek vietinį paveldą, tiek globalius kontekstus. Straipsnio tikslas – atskleisti istoriškai kintančią Vilniaus reprezentacijos strategiją ir analizuoti jos suformuotus miesto vaizdinius bei jų poveikį. Straipsnyje parodoma, kad abu filmai ne tik dokumentuoja Vilniaus miesto pokyčius, bet ir kuria specifinę jo, kaip dinamiškos, intertekstualios ir intermedialios erdvės, sampratą.