Ir semiotika, ir filosofija pretenduoja į metakalbos statusą, todėl tarp jų užsimezga dialogas ir abi jos stengiasi išversti viena kitą į savo kalbą. Šiuolaikinę materialiosios kultūros analizę veikia struktūralizmo atliktas vadinamasis lingvistinis posūkis, palietęs visą humanitariką. Čia reiškiasi Ferdinando de Saussure‘o semiologija ir Algirdo Juliaus Greimo bei jo bendradarbių semiotika, ekstrapoliuodama teksto sampratą. Dėl archeologijos, architektūros ir kitų artefaktų problematikos iškyla uždavinys apmąstyti medžiagą. Straipsnyje įrodinėjama, kad mėgindama jį spręsti, semiotika arba lieka prie neapibrėžto statuso idealistinės semiotinės egzistencijos arba pasiremia metafiziniais liekanomis-papildais.