Ilgėjanti gyvenimo trukmė lemia poreikį ilgiau dalyvauti darbo rinkoje. Tačiau motyvai dirbti išėjus į pensiją yra įvairūs. Finansiškai apsirūpinę pensininkai dažnai dirba siekdami savirealizacijos, socialinio įsitraukimo ir galimybės išlikti naudingiems visuomenei. Tuo tarpu žemesnio socialinio ir ekonominio statuso asmenis dirbti ilgiau skatina senatvėje išauganti skurdo rizika. Lietuvoje dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis išlieka gana stabili – 12 proc. 2018 m. ir 13 proc. 2024 m. Ankstesni tyrimai (Zitikytė, 2019) parodė, kad pensinio amžiaus asmenų užimtumą teigiamai veikia ilgesnis pensijos gavimo laikotarpis, didesnis darbo užmokestis iki pensijos ir gyvenimas mieste. Tuo tarpu didesnis sergamumas, didesnė pensija ir anksčiau gautos nedarbo išmokos mažina tikimybę tęsti darbinę veiklą sulaukus pensinio amžiaus. Vis dėlto skirtumai tarp ekonomikos sektorių iki šiol yra menkai ištirti.
Šiame straipsnyje nagrinėjama, kaip darbas skirtinguose ekonomikos sektoriuose veikia dalyvavimą darbo rinkoje išėjus į pensiją. Remiantis unikaliais Lietuvos administraciniais duomenimis, analizuojami skirtingiems sektoriams būdingi užimtumo po pensijos modeliai. Keliama hipotezė, kad aukštos kvalifikacijos asmenys, išėję į pensiją iš viešojo sektoriaus, yra labiau linkę tęsti darbinę veiklą, o dirbusieji gamybos, prekybos ir transporto sektoriuose dažniau pasitraukia iš darbo rinkos, sulaukę įstatymuose nustatyto senatvės pensijos amžiaus.
Siekiant įvertinti pensinio amžiaus asmenų tikimybę toliau dirbti skirtinguose sektoriuose, darbe yra taikomi dvinariai tikimybiniai modeliai. Tyrimo rezultatai atskleidžia ekonomikos sektorių skirtumus, išlaikant vyresnio amžiaus darbuotojus darbo rinkoje. Gauti rezultatai gali būti naudingi, formuojant tikslines viešosios politikos priemones, skirtas pensinio amžiaus asmenų užimtumo galimybėms didinti ir spręsti visuomenės senėjimo keliamus demografinius bei ekonominius iššūkius.
Aidukaitė, J., Blažienė, I. (2021). Longer working lives – What do they mean in practice – A case of the Baltic countries. International Journal of Sociology and Social Policy, 42(5/6), 526–542. https://doi.org/10.1108/IJSSP-02-2021-0049
Aliaj, A., Flawinne, X., Jousten, A., Perelman, S., & Shi, L. (2016). Old-age employment and hours of work trends: empirical analysis for four European countries. IZA Journal of European Labor Studies, 5(1), Article 16. https://doi.org/10.1186/s40174-016-0066-1
Atchley, R. C. (1989). A continuity theory of normal aging. The Gerontologist, 29(2), 183–190. https://doi.org/10.1093/geront/29.2.183
Buckley, J., O’Dwyer, L., Tucker, G., Adams, R., Wittert, G., & Hugo, G. (2013). Are baby‐boomers healthy enough to keep working? Health as a mediator of extended labour force participation. Australian Journal of Social Issues, 48(2), 197–221. https://doi.org/10.1002/j.1839-4655.2013.tb00278.x
Bussolo, M., Koettl, J., & Sinnott, E. (2015). Golden aging: Prospects for healthy, active, and prosperous aging in Europe and Central Asia. The World Bank. https://doi.org/10.1596/978-1-4648-0353-6
Cahill, K. E., Giandrea, M. D., & Quinn, J. F. (2006). Retirement patterns from career employment. The Gerontologist, 46(4), 514–523. https://doi.org/10.1093/geront/46.4.514
Damman, M., & Henkens, K. (2015). Postretirement work role residuals: The role of prior work in the lives of fully retired individuals (Netspar Discussion Paper No. 04/2015-047). SSRN. https://doi.org/10.2139/ssrn.2710700
De Wind, A., Geuskens, G. A., Reeuwijk, K. G., Westerman, M. J., Ybema, J. F., Burdorf, A., Bongers, P. M., & Van Der Beek, A. J. (2013). Pathways through which health influences early retirement: A qualitative study. BMC Public Health, 13(1), Article 292. https://doi.org/10.1186/1471-2458-13-292
Dingemans, E., Henkens, K., & Solinge, H. (2016). Working beyond retirement in Europe: An investigation of individual and societal determinants using SHARE (Netspar Discussion Paper No. 06/2016-022). SSRN. https://doi.org/10.2139/ssrn.2796625
Dingemans, E., & Henkens, K. (2019). Working after retirement and life satisfaction: Cross-national comparative research in Europe. Research on Aging, 41(7), 648–669. https://doi.org/10.1177/0164027519830610
Frieze, I. H., Olson, J. E., & Murrell, A. J. (2011). Working beyond 65: Predictors of late retirement for women and men MBAs. Journal of Women & Aging, 23(1), 40–57. https://doi.org/10.1080/08952841.2011.540485
Hult, C. (2008). Gender, culture and non-financial employment commitment in Great Britain and Sweden. European Societies, 10(1), 73–96. https://doi.org/10.1080/14616690701592573
Kim, S., & Feldman, D. C. (2000). Working in retirement: The antecedents of bridge employment and its consequences for quality of life in retirement. Academy of Management Journal, 43(6), 1195–1210. https://doi.org/10.2307/1556345
Kolesnik, J., Juškelienė, V. (2022). Vyresnio amžiaus darbuotojų sveikatos ir profesinės rizikos ypatumai: įmonių atstovų ir vyresnių darbuotojų požiūris. Visuomenės sveikata, 2(97), 56–64.
Komp, K., Tilburg, T. V., & Groenou, M. B. V. (2010). Paid work between age 60 and 70 years in Europe. International Journal of Ageing and Later Life, 5(1), 45–75. https://doi.org/10.3384/ijal.1652-8670.105145
Kong, W., Ren, M., Li, Y., & Feng, D. (2022). Predictors of delayed retirement intention in older Chinese workers. Labour, 36(4), 505–524. https://doi.org/10.1111/labr.12233
Lindemann, K., & Unt, M. (2016). Trapped in ‘involuntary’ work in the late career? Retirement expectations versus the ‘desire to retire’ in estonia. Studies of Transition States and Societies, 8(3), 60–77. https://doi.org/10.58036/STSS.V8I3.237
Maestas, N., & Zissimopoulos, J. (2010). How longer work lives ease the crunch of population aging. Journal of Economic Perspectives, 24(1), 139–160. https://doi.org/10.1257/jep.24.1.139
Navickė, J., Straševičiūtė, Ž. (2023). Vyresnio amžiaus asmenų „išlikimas“ darbo rinkoje: Lietuvos situacija ES kontekste. Socialinė Teorija, Empirija, Politika Ir Praktika, 27, 121–136. https://doi.org/10.15388/STEPP.2023.27.7
Pleau, R. L. (2010). Gender differences in postretirement employment. Research on Aging, 32(3), 267–303. https://doi.org/10.1177/0164027509357706
Sándor, E. (2011). European company survey 2009: Part-time work in Europe. Publications Office of the European Union. https://doi.org/10.2806/116
Sarfati, H. (2008). Live longer, work longer – ageing and employment policies. Transfer: European Review of Labour and Research, 14(3), 515–519. https://doi.org/10.1177/102425890801400320
Shacklock, K., Brunetto, Y., & Nelson, S. (2009). The different variables that affect older males’ and females’ intentions to continue working. Asia Pacific Journal of Human Resources, 47(1), 79–101. https://doi.org/10.1177/1038411108099291
Vanajan, A., Bültmann, U., & Henkens, K. (2022). How do newly diagnosed chronic health conditions affect older workers’ vitality and worries about functional ability? Journal of Applied Gerontology, 41(12), 2426–2434. https://doi.org/10.1177/07334648221118355
Vilkoitytė, V., Skučienė, D. (2020). Elderly attitudes on the continuity of working careers. Socialinė Teorija, Empirija, Politika Ir Praktika, 20, 22–39. https://doi.org/10.15388/STEPP.2020.16
Wind, A. D., Burr, H., Pohrt, A., Hasselhorn, H. M., Van Der Beek, A. J., & Rugulies, R. (2017). The association of health and voluntary early retirement pension and the modifying effect of quality of supervision: Results from a Danish register-based follow-up study. Scandinavian Journal of Public Health, 45(5), 468–475. https://doi.org/10.1177/1403494817699998
Zaccagni, S., Sigsgaard, A. M., Vrangbaek, K., & Noermark, L. P. (2024). Who continues to work after retirement age? BMC Public Health, 24(1), Article 692. https://doi.org/10.1186/s12889-024-18161-1
Zitikytė, K. (2020). To work or not to work: Factors affecting bridge employment beyond retirement, the case of Lithuania. Ekonomika, 98(2), 33–54. https://doi.org/10.15388/Ekon.2019.2.3
Zitikytė, K. (2021). Labor market participation of older workers in Lithuania: factors affecting employment in old age [Doctoral dissertation, Vilnius University, Vilnius]. https://doi.org/10.15388/vu.thesis.229
Zitikytė, K. (2022). The initial impact of the COVID-19 pandemic on older workers in Lithuania. Ekonomika, 101(2), 53–69. https://doi.org/10.15388/Ekon.2022.101.2.4
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.