Straipsnyje kalbama apie universiteto misiją, dėstytojus ir universiteto socialine atsakomybe. Pirmasis refleksijos objektas yra universiteto misija. Autorius teigia, kad universiteto misija yra tyrimo duomenų pavertimas faktais ir žiniomis, aukščiausio laipsnio socialinės reprodukcijos plėtojimas, žinių taikymas socialinei organizacijai tobulinti. Šią prizmės perspektyvoje žvelgiama į VU Filosofijos fakulteto mokslo kryptis. Sekantis refleksijos objektas yra universiteto darbuotojai: pedagoginiai darbuotojai, mokslo darbuotojai ir administracijos, studijas bei mokslą aptarnaujantys ir ūkio darbuotojai. Trečiasis refleksijos objektas yra akademinė laisvė ir atsakomybė, kuri yra korporacinė ir individuali. Antroje straipsnio dalyje pristatomos universiteto darbuotojų dilemos: akademiškumas ir į praktinę veiklą orientuotas mokymas, valdymo centralizacija ir decentralizacija, studentų gausa/skirtybės ir mokymo kokybė, universalizmas ir specializacija, profesijos uždarumas ir atvirumas, studijų lankstumas ir fiksuotumas, dalykinis ir modulinis mokymas, studijų kokybė ir universitetų lenktyniavimas, studentų savarankiškas darbas ir kontaktų su dėstytoju intensyvumas, academia per se ir reakcija į visuomenės poreikius. Galiausiai yra aptariamos universiteto atsakomybės tautos atžvilgiu.
